GDPR recitals (LT)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148 149 150 151 152 153 154 155 156 157 158 159 160 161 162 163 164 165 166 167 168 169 170 171 172 173

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę¹,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę²,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros³,

kadangi:

fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis yra pagrindinė teisė. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 8 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą;

fizinių asmenų apsaugos tvarkant jų asmens duomenis principais ir taisyklėmis turėtų būti paisoma fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma jų teisės į asmens duomenų apsaugą, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą. Šiuo reglamentu siekiama padėti užbaigti kurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir ekonominę sąjungą, skatinti ekonominę ir socialinę pažangą, stiprinti valstybių narių ekonomiką ir siekti jų ekonomikos konvergencijos vidaus rinkoje ir fizinių asmenų gerovės;

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB⁴ siekiama suderinti fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant duomenų tvarkymo veiklą ir užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą tarp valstybių narių;

asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip, kad tai pasitarnautų žmonijai. Teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti; ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, remiantis proporcingumo principu. Šiuo reglamentu paisoma visų Chartijoje pripažintų ir Sutartyse įtvirtintų pagrindinių teisių ir laisvių bei principų, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą, teisės į asmens duomenų apsaugą, minties, sąžinės ir religijos laisvės, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir kultūrų, religijų ir kalbų įvairovės;

dėl ekonominės ir socialinės integracijos, kuri yra vidaus rinkos veikimo rezultatas, labai išaugo tarpvalstybinis asmens duomenų judėjimas. Sąjungoje daugiau keičiamasi asmens duomenimis tarp viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektų, įskaitant fizinius asmenis, asociacijas ir įmones. Sąjungos teisėje valstybių narių nacionalinės institucijos raginamos bendradarbiauti ir keistis asmens duomenimis, kad galėtų atlikti savo pareigas arba vykdyti užduotis kitos valstybės narės valdžios institucijos vardu;

dėl sparčios technologinės plėtros ir globalizacijos kyla naujų asmens duomenų apsaugos sunkumų. Žymiai išaugo asmens duomenų rinkimo ir keitimosi jais mastas. Technologijos leidžia privačioms bendrovėms ir valdžios institucijoms vykdant savo veiklą naudotis asmens duomenimis precedento neturinčiu mastu. Fiziniai asmenys vis dažniau viešina asmeninę informaciją pasaulio mastu. Technologijos pakeitė ekonominį ir socialinį gyvenimą ir turėtų sudaryti dar palankesnes sąlygas laisvam asmens duomenų judėjimui Sąjungoje ir jų perdavimui į trečiąsias valstybes bei tarptautinėms organizacijoms, kartu užtikrinant aukštą asmens duomenų apsaugos lygį;

dėl tų pokyčių Sąjungoje reikia tvirtos ir geriau suderintos duomenų apsaugos sistemos, paremtos griežtu vykdymo užtikrinimu, kadangi svarbu sukurti pasitikėjimą, kuris sudarys sąlygas skaitmeninei ekonomikai vystytis vidaus rinkoje. Fiziniai asmenys turėtų kontroliuoti savo asmens duomenis ir turėtų būti užtikrintas didesnis teisinis ir praktinis tikrumas fiziniams asmenims, ekonominės veiklos vykdytojams ir valdžios institucijoms;

kai šiuo reglamentu numatoma galimybė valstybės narės teisėje konkrečiau apibrėžti reglamento taisykles ar numatyti jų apribojimus, valstybės narės, kiek tai būtina suderinamumui užtikrinti ir siekiant, kad nacionalinės nuostatos būtų suprantamos asmenims, kuriems jos taikomos, gali į savo nacionalinę teisę įtraukti šio reglamento elementus;

Direktyvos 95/46/EB tikslai ir principai tebėra pagrįsti, tačiau ji neužkirto kelio suskaidytam duomenų apsaugos įgyvendinimui Sąjungoje, teisiniam netikrumui ar plačiai paplitusiai viešajai nuomonei, kad fizinių asmenų apsaugai kyla didelių pavojų, visų pirma dėl veiklos internete. Dėl skirtingo fizinių asmenų teisių ir laisvių, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą tvarkant asmens duomenis, apsaugos lygio valstybėse narėse gali būti trikdomas laisvas asmens duomenų judėjimas Sąjungoje. Todėl tokie skirtumai gali kliudyti užsiimti ekonomine veikla Sąjungos lygmeniu, iškreipti konkurenciją ir trukdyti valdžios institucijoms vykdyti savo pareigas pagal Sąjungos teisę. Tokią skirtingo lygio apsaugą lemia nevienodas Direktyvos 95/46/EB įgyvendinimas ir taikymas;

siekiant užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą ir pašalinti asmens duomenų judėjimo Sąjungoje kliūtis, visose valstybėse narėse turėtų būti užtikrinama lygiavertė asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant tokius duomenis. Visoje Sąjungoje turėtų būti užtikrintas nuoseklus ir vienodas taisyklių, kuriomis reglamentuojama fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis, taikymas. Kalbant apie asmens duomenų tvarkymą siekiant laikytis teisinės prievolės, užduoties, vykdomos dėl viešojo intereso arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, atlikimui valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išlaikyti arba nustatyti nacionalines nuostatas, kuriomis konkrečiau apibrėžiamas šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymas. Kartu su bendraisiais ir horizontaliaisiais teisės aktais dėl duomenų apsaugos, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB, valstybės narės turi keletą konkretiems sektoriams skirtų teisės aktų srityse, kuriose reikia konkretesnių nuostatų. Šiuo reglamentu valstybėms narėms taip pat suteikiama tam tikra veiksmų laisvė nustatyti savo taisykles, be kita ko, dėl specialių kategorijų asmens duomenų (neskelbtini duomenys) tvarkymo. Todėl šiuo reglamentu neužkertamas kelias taikyti valstybės narės teisę, kurioje nustatomos konkrečių duomenų tvarkymo atvejų aplinkybės, be kita ko, tiksliau apibrėžiant sąlygas, kuriomis duomenų tvarkymas yra teisėtas;

siekiant veiksmingos asmens duomenų apsaugos visoje Sąjungoje, reikia ne tik sustiprinti ir išsamiai nustatyti duomenų subjektų teises ir asmens duomenis tvarkančių ir jų tvarkymą nustatančių subjektų prievoles, bet ir valstybėse narėse suteikti lygiaverčius įgaliojimus stebėti ir užtikrinti asmens duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi ir nustatyti lygiavertes sankcijas dėl pažeidimų;

SESV 16 straipsnio 2 dalimi Europos Parlamentas ir Taryba įgaliojami nustatyti fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis taisykles ir laisvo asmens duomenų judėjimo taisykles;

siekiant užtikrinti vienodo lygio fizinių asmenų apsaugą visoje Sąjungoje ir neleisti atsirasti skirtumams, kurie kliudo laisvam asmens duomenų judėjimui vidaus rinkoje, reikia priimti reglamentą, kuriuo būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir skaidrumas ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kuriuo fiziniams asmenims visose valstybėse narėse būtų užtikrintos vienodo lygio teisiškai įgyvendinamos teisės, o duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams būtų nustatytos vienodo lygio prievolės bei atsakomybė, ir kuriuo būtų užtikrinta nuosekli asmens duomenų tvarkymo stebėsena ir lygiavertės sankcijos visose valstybėse narėse, taip pat veiksmingas skirtingų valstybių narių priežiūros institucijų bendradarbiavimas. Tam, kad vidaus rinka veiktų tinkamai, reikia užtikrinti, kad laisvas asmens duomenų judėjimas Sąjungoje nebūtų ribojamas ar draudžiamas dėl priežasčių, susijusių su fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis. Kad būtų atsižvelgta į ypatingą labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį, šiame reglamente įrašų laikymo atžvilgiu organizacijoms, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, numatyta nukrypti leidžianti nuostata. Be to, Sąjungos institucijos ir įstaigos, valstybės narės ir jų priežiūros institucijos raginamos taikant šį reglamentą atsižvelgti į specialius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius. Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių sąvoka turėtų būti grindžiama Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB⁵ priedo 2 straipsniu;

šiuo reglamentu užtikrinama apsauga turėtų būti taikoma fiziniams asmenims tvarkant jų asmens duomenis, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą. Šis reglamentas neapimama juridinių asmenų ir visų pirma su juridinio asmens statusą turinčių įmonių duomenų, įskaitant juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą ir kontaktinius duomenis, tvarkymo;

siekiant, kad būtų išvengta rimtos teisės aktų apėjimo grėsmės, fizinių asmenų apsauga turėtų būti neutrali technologijų atžvilgiu ir turėtų nepriklausyti nuo taikomų metodų. Fizinių asmenų apsauga turėtų būti taikoma asmens duomenis tvarkant tiek automatizuotomis priemonėmis, tiek rankiniu būdu, jeigu asmens duomenys laikomi arba juos ketinama laikyti susistemintame rinkinyje. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagal specialius kriterijus nesusistemintiems rinkiniams ar jų grupėms, taip pat jų tituliniams lapams;

šis reglamentas netaikomas nei pagrindinių teisių ir laisvių apsaugai ar laisvo duomenų, susijusių su Sąjungos teisės nereglamentuojama veikla, pavyzdžiui, su nacionaliniu saugumu susijusia veikla, judėjimo klausimams. Šis reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenis tvarko valstybės narės, vykdydamos su Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika susijusią veiklą;

asmens duomenų tvarkymui Sąjungos institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001⁶. Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir kiti Sąjungos teisės aktai, taikytini tokiam asmens duomenų tvarkymui, turėtų būti pataisyti pagal šiame reglamente nustatytus principus ir taisykles ir taikomi atsižvelgiant į šį reglamentą. Siekiant užtikrinti tvirtą ir suderintą duomenų apsaugos sistemą Sąjungoje, priėmus šį reglamentą turėtų būti atitinkamai pataisytas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001, kad jį būtų galima taikyti tuo pačiu metu, kaip ir šį reglamentą;

šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Tačiau šis reglamentas taikomas duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomenų tvarkymui vykdant tokią asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą;

fizinių asmenų apsauga kompetentingoms valdžios institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, ir laisvas tokių duomenų judėjimas reglamentuojami specialiu Sąjungos teisės aktu. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas duomenų tvarkymo veiklai tokiais tikslais. Tačiau kai asmens duomenys, kuriuos valdžios institucijos tvarko pagal šį reglamentą, naudojami tais tikslais, jų tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas konkretesniu Sąjungos teisės aktu, tai yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680⁷. Valstybės narės gali kompetentingoms valdžios institucijoms, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2016/680, pavesti užduotis, kurios nebūtinai atliekamos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, kad tais kitais tikslais atliekamas asmens duomenų tvarkymas tiek, kiek jis patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, patektų į šio reglamento taikymo sritį.

Kalbant apie tų kompetentingų valdžios institucijų atliekamą asmens duomenų tvarkymą tikslais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį, valstybės narės galėtų palikti arba nustatyti konkretesnes nuostatas šio reglamento taisyklių taikymui pritaikyti. Tokiomis nuostatomis gali būti tiksliau apibrėžti konkretūs reikalavimai dėl tais kitais tikslais tų kompetentingų valdžios institucijų atliekamo asmens duomenų tvarkymo, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės konstitucinę, organizacinę ir administracinę struktūrą. Kai šis reglamentas taikomas privačioms įstaigoms tvarkant asmens duomenis, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti numatyta galimybė konkrečiomis sąlygomis teisės aktais apriboti tam tikras prievoles ir teises, kai toks apribojimas yra būtina ir proporcinga priemonė demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti konkrečius svarbius interesus, įskaitant visuomenės saugumą ir nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ir traukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymą, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją. Tai aktualu, pavyzdžiui, kovojant su pinigų plovimu ar vykdant kriminalinių tyrimų laboratorijų veiklą;

nors šis reglamentas, inter alia, taikomas ir teismų bei kitų teisminių institucijų veiklai, Sąjungos ar valstybės narės teisėje galėtų būti nurodytos duomenų tvarkymo operacijos ir duomenų tvarkymo procedūros tvarkant asmens duomenis teismuose bei kitose teisminėse institucijose. Siekiant apsaugoti teisminių institucijų nepriklausomumą vykdant jų teismines užduotis, įskaitant jų sprendimų priėmimo nepriklausomumą, priežiūros institucijų kompetencijai neturėtų priklausyti asmens duomenų tvarkymas teismams vykdant jų teismines funkcijas. Tokių duomenų tvarkymo operacijų priežiūrą turėtų būti galima pavesti konkrečioms valstybės narės teismų sistemos įstaigoms; visų pirma jos turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių, skatinti teisminių institucijų narių informuotumą apie jų prievoles pagal šį reglamentą ir nagrinėti su tokiomis duomenų tvarkymo operacijomis susijusius skundus;

šiuo reglamentu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB⁸, visų pirma jos 12–15 straipsniuose įtvirtintų tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybės nuostatų, taikymui. Ta direktyva siekiama prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo užtikrinant laisvą informacinės visuomenės paslaugų judėjimą tarp valstybių narių;

bet koks asmens duomenų tvarkymas, kai asmens duomenis Sąjungoje vykdydama savo veiklą tvarko duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė, turėtų vykti pagal šį reglamentą, neatsižvelgiant į tai, ar pati tvarkymo operacija atliekama Sąjungoje. Buveinė reiškia, kad per stabilias struktūras vykdoma veiksminga ir reali veikla. Teisinė tokių struktūrų forma, neatsižvelgiant į tai, ar tai filialas ar patronuojamoji bendrovė, turinti juridinio asmens statusą, tuo požiūriu nėra lemiamas veiksnys;

kad fiziniams asmenims būtų užtikrinta apsauga, į kurią jie turi teisę pagal šį reglamentą, šis reglamentas turėtų būti taikomas Sąjungoje esančių duomenų subjektų asmens duomenų, kuriuos tvarko Sąjungoje neįsisteigęs duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, tvarkymui, kai duomenų tvarkymo veikla yra susijusi su prekių ar paslaugų siūlymu tokiems duomenų subjektams, neatsižvelgiant į tai, ar tai susiję su mokėjimu. Siekiant nustatyti, ar toks duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas siūlo prekes ar paslaugas Sąjungoje esantiems duomenų subjektams, turėtų būti įsitikinta, ar akivaizdu, kad tas duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas numato teikti paslaugas duomenų subjektams vienoje ar keliose valstybėse narėse Sąjungoje. Kadangi vien tik to, kad Sąjungoje yra prieinami duomenų valdytojo, duomenų tvarkytojo ar tarpininko interneto svetainė ar el. pašto adresas, ir kiti kontaktiniai duomenys arba kad vartojama kalba, kuri paprastai vartojama trečiojoje valstybėje, kurioje yra įsisteigęs duomenų valdytojas, nepakanka įsitikinti, kad esama tokio ketinimo, tokie veiksniai kaip kalbos ar valiutos, paprastai vartojamų (naudojamų) vienoje ar keliose valstybėse narėse, vartojimas (naudojimas) su galimybe užsisakyti prekes ir paslaugas ta kita kalba, arba Sąjungoje esančių vartotojų ar naudotojų minėjimas gali būti aspektai, iš kurių aišku, kad duomenų valdytojas numato siūlyti prekes ar paslaugas duomenų subjektams Sąjungoje;

šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas Sąjungoje esančių duomenų subjektų asmens duomenų, kuriuos tvarko Sąjungoje neįsisteigęs duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, tvarkymui, kai duomenų tvarkymas susijęs su tokių duomenų subjektų elgesio tiek, kiek jų elgesys vyksta Sąjungoje, stebėsena. Siekiant nustatyti, ar duomenų tvarkymo veikla gali būti laikoma duomenų subjektų elgesio stebėsena, reikėtų įsitikinti, ar fiziniai asmenys internete atsekami, be kita ko, vėliau galbūt taikant asmens duomenų tvarkymo metodus, kuriais fiziniam asmeniui suteikiamas profilis, ypač siekiant priimti su juo susijusius sprendimus arba išnagrinėti ar prognozuoti jo asmeninius pomėgius, elgesį ir požiūrius;

kai pagal tarptautinę viešąją teisę taikoma valstybės narės teisė, pavyzdžiui, valstybių narių diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas Sąjungoje neįsisteigusiems duomenų valdytojams;

duomenų apsaugos principai turėtų būti taikomi bet kokiai informacijai apie fizinį asmenį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta. Asmens duomenys, kuriems suteikti pseudonimai ir kurie galėtų būti priskirti fiziniam asmeniui pasinaudojus papildoma informacija, turėtų būti laikomi informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė gali būti nustatyta. Sprendžiant, ar galima nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visas priemones, pavyzdžiui, išskyrimą, kurias asmens tapatybei tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti, pagrįstai tikėtina, galėtų naudoti duomenų valdytojas ar kitas asmuo. Įsitikinant, ar tam tikros priemonės, pagrįstai tikėtina, galėtų būti naudojamos siekiant nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visus objektyvius veiksnius, pavyzdžiui, sąnaudas ir laiko trukmę, kurių prireiktų tapatybei nustatyti, turint omenyje duomenų tvarkymo metu turimas technologijas bei technologinę plėtrą. Todėl duomenų apsaugos principai neturėtų būti taikomi anonimiškai informacijai, t. y. informacijai, kuri nėra susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, arba asmens duomenims, kurių anonimiškumas užtikrintas taip, kad duomenų subjekto tapatybė negali arba nebegali būti nustatyta. Todėl šis reglamentas netaikomas tokios anonimiškos informacijos tvarkymui, įskaitant statistiniais ar tyrimų tikslais;

šis reglamentas netaikomas mirusių asmenų asmens duomenims. Valstybės narės gali numatyti mirusių asmenų asmens duomenų tvarkymo taisykles;

pseudonimų suteikimas asmens duomenims gali sumažinti atitinkamiems duomenų subjektams kylančius pavojus ir padėti duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams įvykdyti savo duomenų apsaugos prievoles. Šiame reglamente aiškiai numatytu pseudonimų suteikimu neketinama kliudyti taikyti kitas duomenų apsaugos priemones;

siekiant sukurti paskatas, kad tvarkant asmens duomenis būtų suteikiami pseudonimai, turėtų būti galima pas tą patį duomenų valdytoją taikyti pseudonimų suteikimo asmens duomenims priemones, tuo pat metu sudarant sąlygas atlikti bendrą analizę, kai tas duomenų valdytojas yra ėmęsis techninių ir organizacinių priemonių, būtinų užtikrinti, kad atitinkamo duomenų tvarkymo atžvilgiu būtų įgyvendinamas šis reglamentas, ir užtikrinant, kad papildoma informacija, naudojama priskiriant asmens duomenis konkrečiam duomenų subjektui, būtų laikoma atskirai. Asmens duomenis tvarkantis duomenų valdytojas turėtų nurodyti įgaliotus asmenis pas tą patį duomenų valdytoją;

fiziniai asmenys gali būti susieti su savo įrenginių, taikomųjų programų, priemonių ir protokolų interneto identifikatoriais, pavyzdžiui, IP adresais, slapukų identifikatoriais, arba kitais identifikatoriais, pavyzdžiui, radijo dažninio atpažinimo žymenimis. Taip gali likti pėdsakų, kurie visų pirma kartu su unikaliais identifikatoriais ir kita serverių gauta informacija gali būti panaudoti fizinių asmenų profiliams kurti ir jiems identifikuoti;

valdžios institucijos, kurioms asmens duomenys atskleidžiami laikantis teisinės prievolės, kad jos galėtų vykdyti oficialias savo funkcijas kaip, pavyzdžiui, mokesčių institucijos ar muitinės, finansinių tyrimų padaliniai, nepriklausomos administracinės valdžios institucijos ar finansų rinkų institucijos, atsakingos už vertybinių popierių rinkų reguliavimą ir priežiūrą, neturėtų būti laikomos asmens duomenų gavėjais, jei jos gauna duomenis, kurie yra būtini konkrečiam tyrimui atlikti pagal bendrą interesą, vadovaujantis Sąjungos arba valstybės narės teise. Valdžios institucijų prašymai atskleisti duomenis visada turėtų būti pateikiami raštu, būti pagrįsti ir nereguliarūs ir neturėtų būti susiję su visu susistemintu rinkiniu ar dėl jų susisteminti rinkiniai neturėtų būti susiejami tarpusavyje. Tos valdžios institucijos asmens duomenis turėtų tvarkyti laikydamosi taikomų duomenų apsaugos taisyklių, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo tikslus;

sutikimas turėtų būti duodamas aiškiu aktu patvirtinant, kad yra suteiktas laisva valia, konkretus, informacija pagrįstas ir vienareikšmis nurodymas, kad duomenų subjektas sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys, pavyzdžiui raštiškas, įskaitant elektroninėmis priemonėmis,, arba žodinis pareiškimas. Tai galėtų būti atliekama pažymint langelį interneto svetainėje, pasirenkant informacinės visuomenės paslaugų techninius parametrus arba kitu pareiškimu arba poelgiu, iš kurio aiškiai matyti tame kontekste, kad duomenų subjektas sutinka su siūlomu jo asmens duomenų tvarkymu. Todėl tyla, iš anksto pažymėti langeliai arba neveikimas neturėtų būti laikomi sutikimu. Sutikimas turėtų apimti visą duomenų tvarkymo veiklą, vykdomą tuo pačiu tikslu ar tais pačiais tikslais. Kai duomenys tvarkomi ne vienu tikslu, sutikimas turėtų būti duotas dėl visų duomenų tvarkymo tikslų. Jeigu duomenų subjekto sutikimo prašoma elektroniniu būdu, prašymas turi būti aiškus, glaustas ir bereikalingai nenutraukiantis naudojimosi paslauga, dėl kurios prašoma sutikimo;

dažnai būna neįmanoma asmens duomenų rinkimo metu galutinai nustatyti, kad duomenys bus tvarkomi mokslinių tyrimų tikslais. Todėl duomenų subjektai turėtų turėti galimybę duoti sutikimą dėl tam tikrų mokslinių tyrimų sričių, laikantis pripažintų mokslinių tyrimų srities etikos standartų. Duomenų subjektai turėtų turėti galimybę duoti sutikimą tik dėl tam tikrų tyrimų sričių arba tyrimų projektų dalių tiek, kiek tai leidžiama pagal numatytą tikslą;

genetiniai duomenys turėtų būti apibrėžiami kaip fizinio asmens duomenys, susiję su asmens paveldėtomis ar įgytomis genetinėmis savybėmis, kurios nustatytos išanalizavus biologinį atitinkamo fizinio asmens mėginį, ypač išanalizavus chromosomas ir dezoksiribonukleino rūgštį (DNR) arba ribonukleino rūgštį (RNR), arba kitus elementus, iš kurių galima gauti lygiavertę informaciją;

prie asmens sveikatos duomenų turėtų būti priskirti visi duomenys apie duomenų subjekto sveikatos būklę, kurie atskleidžia informaciją apie duomenų subjekto buvusią, esamą ar būsimą fizinę ar psichinę sveikatą. Tai apima informaciją apie fizinį asmenį, surinktą registruojantis sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ar jas teikiant tam fiziniam asmeniui, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/24/ES⁹; fiziniam asmeniui priskirtą numerį, simbolį ar žymę, pagal kurią galima konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę sveikatos priežiūros tikslais; informaciją, gautą atliekant kūno dalies ar medžiagos tyrimus ar analizę, įskaitant genetinius duomenis ir biologinius mėginius; ir bet kurią informaciją apie, pavyzdžiui, ligą, negalią, riziką susirgti, sveikatos istoriją, klinikinį gydymą arba duomenų subjekto fiziologinę ar biomedicininę būklę, neatsižvelgiant į informacijos šaltinį, pavyzdžiui, ar ji būtų gauta iš gydytojo, ar iš kito sveikatos priežiūros specialisto, ligoninės, medicinos priemonės ar in vitro diagnostinio tyrimo;

duomenų valdytojo pagrindinė buveinė Sąjungoje turėtų būti jo centrinės administracijos vieta Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai sprendimai dėl asmens duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių priimami kitoje duomenų valdytojo buveinėje Sąjungoje; tokiu atveju ta kita buveinė turėtų būti laikoma pagrindine buveine. Duomenų valdytojo pagrindinė buveinė Sąjungoje turėtų būti nustatoma pagal objektyvius kriterijus, be to, per stabilias struktūras ji turėtų vykdyti veiksmingą ir realią valdymo veiklą, priimdama pagrindinius sprendimus dėl duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių. Pagal tą kriterijų neturėtų būti svarbu, ar asmens duomenys faktiškai tvarkomi toje vietoje. Asmens duomenų tvarkymo techninių priemonių ir technologijų buvimas ir naudojimas arba duomenų tvarkymo veikla savaime nereiškia, kad buveinė yra pagrindinė ir todėl nėra esminiai pagrindinės buveinės nustatymo kriterijai. Duomenų tvarkytojo pagrindinė buveinė turėtų būti jo centrinės administracijos vieta Sąjungoje, o jeigu jis neturi centrinės administracijos Sąjungoje – vieta, kurioje Sąjungoje vykdoma pagrindinė duomenų tvarkymo veikla. Tais atvejais, kurie yra susiję tiek su duomenų valdytoju, tiek su duomenų tvarkytoju, kompetentinga vadovaujanti priežiūros institucija turėtų ir toliau būti valstybės narės, kurioje yra duomenų valdytojo pagrindinė buveinė, priežiūros institucija, o duomenų tvarkytojo priežiūros institucija turėtų būti laikoma susijusia priežiūros institucija ir ta priežiūros institucija turėtų dalyvauti šiuo reglamentu numatytoje bendradarbiavimo procedūroje. Bet kuriuo atveju valstybės narės arba valstybių narių, kuriose yra viena ar kelios duomenų tvarkytojo buveinės, priežiūros institucijos neturėtų būti laikomos susijusiomis priežiūros institucijomis, kai sprendimo projektas yra susijęs tik su duomenų valdytoju. Kai duomenis tvarko įmonių grupė, tos įmonių grupės pagrindine buveine turėtų būti laikoma kontroliuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė, išskyrus atvejus, kai duomenų tvarkymo tikslus ir priemones nustato kita įmonė;

įmonių grupę turėtų sudaryti kontroliuojančioji įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės, o kontroliuojančioji įmonė turėtų būti įmonė, galinti daryti lemiamą poveikį kitoms įmonėms, pavyzdžiui, dėl nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reglamentuojančių taisyklių, arba įgaliojimo įgyvendinti asmens duomenų apsaugos taisykles. Įmonė, kuri kontroliuoja asmens duomenų tvarkymą su ja susijusiose įmonėse, su tomis įmonėmis turėtų būtų laikoma įmonių grupe;

vaikams reikia ypatingos jų asmens duomenų apsaugos, nes jie gali nepakankamai suvokti su asmens duomenų tvarkymu susijusius pavojus, pasekmes ar apsaugos priemones ir savo teises. Tokia ypatinga apsauga visų pirma turėtų būti vaikų asmens duomenų naudojimui rinkodaros, virtualios asmenybės ar vartotojo profilio sukūrimo tikslais ir su vaikais susijusių asmens duomenų rinkimui naudojantis vaikui tiesiogiai pasiūlytomis paslaugomis. Tėvų pareigų turėtojo sutikimo neturėtų būti reikalaujama tiesiogiai vaikui teikiant prevencijos ar konsultavimo paslaugas;

bet kuris asmens duomenų tvarkymas turėtų būti teisėtas ir sąžiningas. Taikant skaidrumo principą, fiziniams asmenims turėtų būti aišku, kaip su jais susiję asmens duomenys yra renkami, naudojami, su jais susipažįstama arba jie yra kitaip tvarkomi, taip pat kokiu mastu tie asmens duomenys yra ar bus tvarkomi. Pagal skaidrumo principą informacija ir pranešimai, susiję su tų asmens duomenų tvarkymu, turi būti lengvai prieinami ir suprantami, pateikiami aiškia ir paprasta kalba. Tas principas visų pirma susijęs su duomenų subjektų informavimu apie duomenų valdytojo tapatybę ir duomenų tvarkymo tikslus, taip pat su tolesniu informavimu, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus duomenų tvarkymas atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu, jų teise gauti patvirtinimą dėl su jais susijusių asmens duomenų tvarkymo ir teise tuos duomenis gauti. Fiziniai asmenys turėtų būti informuoti apie su asmens duomenų tvarkymu susijusius pavojus, taisykles, apsaugos priemones bei teises ir apie tai, kaip naudotis savo teisėmis tokio asmens duomenų tvarkymo srityje. Visų pirma konkretūs tikslai, kuriais tvarkomi asmens duomenys, turėtų būti aiškūs, teisėti ir nustatyti duomenų rinkimo metu. Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti, kad duomenys nebūtų laikomi ilgiau nei būtina, duomenų valdytojas turėtų nustatyti duomenų ištrynimo arba periodinės peržiūros terminus. Reikėtų imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad netikslūs asmens duomenys būtų ištaisyti arba ištrinti. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas ir konfidencialumas, be kita ko, užkertant kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų ir jų tvarkymui skirtos įrangos ar neteisėtam jų naudojimui;

kad duomenų tvarkymas būtų teisėtas, asmens duomenys turėtų būti tvarkomi gavus atitinkamo duomenų subjekto sutikimą arba remiantis kitu teisėtu teisiniu pagrindu, nustatytu šiame reglamente arba – kai šiame reglamente nurodoma – kitame Sąjungos teisės akte ar valstybės narės teisėje, įskaitant būtinybę, kad duomenų valdytojas vykdytų jam tenkančią teisinę prievolę, arba būtinybę vykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis priemonių duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį;

kai šiame reglamente nurodomas teisinis pagrindas arba teisėkūros priemonė, tai nebūtinai reiškia, kad parlamentas turi priimti teisėkūros procedūra priimamą aktą, nedarant poveikio reikalavimams, taikomiems pagal atitinkamos valstybės narės konstitucinę tvarką. Tačiau toks teisinis pagrindas ar teisėkūros priemonė turėtų būti aiškūs ir tikslūs, o jų taikymas turėtų būti numatomas tiems asmenims, kuriems jie turi būti taikomi, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

kai duomenys tvarkomi gavus duomenų subjekto sutikimą, duomenų valdytojas turėtų galėti įrodyti, kad duomenų subjektas sutiko su duomenų tvarkymo operacija. Visų pirma kai rašytinis pareiškimas teikiamas kitu klausimu, apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad duomenų subjektas suvoktų, kad jis duoda sutikimą ir dėl ko jis jį duoda. Laikantis Tarybos direktyvos 93/13/EEB¹⁰, duomenų valdytojo iš anksto suformuluotas sutikimo pareiškimas turėtų būti pateiktas suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, jame neturėtų būti nesąžiningų sąlygų. Kad sutikimas būtų grindžiamas informacija, duomenų subjektas turėtų bent žinoti duomenų valdytojo tapatybę ir planuojamo asmens duomenų tvarkymo tikslus. Sutikimas neturėtų būti laikomas duotas laisva valia, jei duomenų subjektas faktiškai neturi laisvo pasirinkimo ar negali atsisakyti sutikti arba sutikimo atšaukti, nepatirdamas žalos;

siekiant užtikrinti, kad sutikimas būtų duotas laisva valia, sutikimas neturėtų būti laikomas pagrįstu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu konkrečiu atveju, kai yra aiškus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo padėties disbalansas, ypač kai duomenų valdytojas yra valdžios institucija ir dėl to nėra tikėtina, kad sutikimas, atsižvelgiant į visas to konkretaus atvejo aplinkybes, buvo duotas laisva valia. Laikoma, kad sutikimas nebuvo duotas laisva valia, jeigu neleidžiama duoti atskiro sutikimo atskiroms asmens duomenų tvarkymo operacijoms, nors tai ir tikslinga atskirais atvejais, arba jeigu sutarties vykdymas, įskaitant paslaugos teikimą, priklauso nuo sutikimo, nepaisant to, kad toks sutikimas nėra būtinas tokiam vykdymui;

duomenų tvarkymas turėtų būti laikomas teisėtu, kai jis būtinas siekiant vykdyti sutartį arba ketinant ją sudaryti;

kai duomenų valdytojas duomenis tvarko vykdydamas jam tenkančią teisinę prievolę arba kai duomenis būtina tvarkyti siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant viešosios valdžios funkcijas, duomenų tvarkymo pagrindas turėtų būti įtvirtintas Sąjungos arba valstybės narės teisėje. Šiuo reglamentu nereikalaujama kiekvienu atskiru duomenų tvarkymo atveju specialaus teisės o Kelioms duomenų tvarkymo operacijoms gali užtekti vieno teisės akto, kai duomenų valdytojas duomenis tvarko vykdydamas jam tenkančią teisinę prievolę arba kai duomenis būtina tvarkyti siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant viešosios valdžios funkcijas. Be to, Sąjungos ar valstybės narės teisėje turėtų būti nustatytas asmens duomenų tvarkymo tikslas. Be to, šiame pagrinde galėtų būti nurodytos bendrosios šio reglamento sąlygos, kuriomis reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymo teisėtumas, nustatytos asmens duomenų valdytojo, tvarkytinų asmens duomenų rūšies, atitinkamų duomenų subjektų, subjektų, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslų apribojimų, saugojimo laikotarpio ir kitų priemonių, kuriomis užtikrinamas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, specifikacijos. Sąjungos arba valstybės narės teisėje taip pat turėtų būti nustatyta, ar duomenų valdytojas, atlikdamas užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant viešosios valdžios funkcijas, turėtų būti valdžios institucija arba kitas viešosios teisės reglamentuojamas fizinis ar juridinis asmuo arba, kai tai pateisinama viešuoju interesu, įskaitant sveikatos apsaugos tikslais, tokiais kaip visuomenės sveikata ir socialinė apsauga bei sveikatos priežiūros paslaugų valdymas, privatinės teisės reglamentuojamas asmuo, toks kaip profesinė asociacija;

asmens duomenų tvarkymas taip pat turėtų būti laikomas teisėtu, kai jis būtinas norint apsaugoti gyvybinį duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesą. Asmens duomenys remiantis kito fizinio asmens gyvybiniu interesu turėtų būti tvarkomi tik iš esmės kai duomenų tvarkymas negali būti akivaizdžiai grindžiamas kitu teisiniu pagrindu. Kai kurių rūšių duomenų tvarkymas gali būti reikalingas tiek dėl svarbių viešojo intereso priežasčių, tiek dėl duomenų subjekto gyvybinių interesų, pavyzdžiui, kai duomenis būtina tvarkyti humanitariniais tikslais, be kita ko, siekiant stebėti epidemiją ir jos paplitimą arba susidarius ekstremaliajai humanitarinei situacijai, visų pirma, gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atvejais;

teisėti duomenų valdytojo, įskaitant duomenų valdytoją, kuriam gali būti atskleisti asmens duomenys, arba trečiosios šalies interesai gali būti teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu, jeigu duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės nėra viršesni, atsižvelgiant į pagrįstus duomenų subjektų lūkesčius jų santykių su duomenų valdytoju pagrindu. Toks teisėtas interesas galėtų būti, pavyzdžiui, kai egzistuoja susijęs ir atitinkamas santykis tarp duomenų subjekto ir duomenų valdytojo, pavyzdžiui, kai duomenų subjektas yra duomenų valdytojo klientas arba dirba duomenų valdytojo tarnyboje. Bet kuriuo atveju reikėtų atidžiai įvertinti, ar esama teisėto intereso, be kita ko, siekiant nustatyti, ar duomenų subjektas gali tuo metu, kai renkami asmens duomenys, arba asmens duomenų rinkimo kontekste tikėtis, kad duomenys gali būti tvarkomi tuo tikslu. Duomenų subjekto interesai ir pagrindinės teisės gali visų pirma būti viršesni už duomenų valdytojo interesus, kai asmens duomenys tvarkomi tokiomis aplinkybėmis, kuriomis duomenų subjektai pagrįstai nesitiki tolesnio tvarkymo. Atsižvelgiant į tai, kad teisinį asmens duomenų tvarkymo pagrindą valdžios institucijoms teisės aktu turi sukurti teisės aktų leidėjas, tas teisinis pagrindas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai valdžios institucijos duomenis tvarko vykdydamos savo funkcijas. Asmens duomenų tvarkymas tik tiek, kiek tai yra būtina sukčiavimo prevencijos tikslais, yra ir atitinkamo. Asmens duomenų tvarkymas tiesioginės rinkodaros tikslais gali būti vertinamas kaip atliekamas vadovaujantis teisėtu interesu;

duomenų valdytojai, priklausantys įmonių grupėms arba įstaigoms, susijusioms su pagrindine įstaiga, gali turėti teisėtą interesą vidaus administraciniais tikslais, įskaitant klientų ar darbuotojų asmens duomenų tvarkymą, įmonių grupėje persiųsti asmens duomenis. Tuo nedaromas poveikis bendriesiems principams, reglamentuojantiems asmens duomenų perdavimą įmonių grupės viduje trečiojoje valstybėje esančiai įmonei;

valdžios institucijų, kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų, kompiuterių saugumo incidentų tyrimo tarnybų, elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų ir saugumo technologijų bei paslaugų teikėjų atliekamas asmens duomenų tvarkymas tik tiek, kiek tai yra būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti tinklo ir informacijos saugumą, t. y. tinklo ar informacinės sistemos nustatyto patikimumo laipsnio atsparumą trikdžiams arba neteisėtiems ar tyčiniams veiksmams, kuriais pažeidžiamas saugomų ar persiunčiamų asmens duomenų prieinamumas, autentiškumas, vientisumas ir konfidencialumas, ir susijusių paslaugų, kurias teikia tie tinklai ir sistemos arba kurios per juos prieinamos, saugumą, laikomas teisėtu atitinkamo duomenų valdytojo interesu. Tai galėtų, pavyzdžiui, užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie elektroninių ryšių tinklų ir kenkimo programų kodų platinimui, taip pat sustabdyti atkirtimo nuo paslaugos atakas ir neleisti pakenkti kompiuterių bei elektroninių ryšių sistemoms;

asmens duomenų tvarkymas kitais tikslais nei tais, kuriais iš pradžių buvo rinkti asmens duomenys, turėtų būti leidžiamas tik tuomet, kai duomenų tvarkymas suderinamas su tikslais, kuriais iš pradžių buvo rinkti asmens duomenys. Tokiu atveju nereikalaujama atskiro teisinio pagrindo, užtenka to pagrindo, kuriuo remiantis leidžiama rinkti asmens duomenis. Jeigu duomenų tvarkytojui tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant viešosios valdžios funkcijas, Sąjungos arba valstybės narės teisėje galima apibrėžti ir sukonkretinti užduotis ir tikslus, kuriais tolesnis duomenų tvarkymas turėtų būti laikomas suderinamu ir teisėtu. Tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais turėtų būti laikomas suderinamomis teisėtomis duomenų tvarkymo operacijomis. Sąjungos ar valstybės narės teisėje numatytas asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas taip pat gali būti tolesnio duomenų tvarkymo teisinis pagrindas. Tam, kad įsitikintų, ar tolesnio duomenų tvarkymo tikslas suderinamas su tikslu, kuriuo iš pradžių duomenys buvo rinkti, duomenų valdytojas po to, kai įvykdo visus reikalavimus dėl pradinio asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, turėtų atsižvelgti, inter alia, į sąsajas tarp tų tikslų ir numatomo tolesnio asmens duomenų tvarkymo tikslų, aplinkybes, kuriomis asmens duomenys buvo surinkti, visų pirma pagrįstus duomenų subjektų lūkesčius jų santykių su duomenų valdytoju pagrindu dėl tolesnio duomenų naudojimo; asmens duomenų pobūdį; numatomo tolesnio duomenų tvarkymo pasekmes duomenų subjektams ir tinkamų apsaugos priemonių buvimą tiek pradinėse, tiek numatomose tolesnėse duomenų tvarkymo operacijose.

Jei duomenų subjektas yra davęs sutikimą arba duomenų tvarkymas yra grindžiamas Sąjungos arba valstybės narės teise, o tai demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant apsaugoti visų pirma svarbius bendro viešojo intereso tikslus, asmens duomenų valdytojui turėtų būti leidžiama toliau tvarkyti duomenis neatsižvelgiant į tikslų suderinamumą. Bet kuriuo atveju turėtų būti užtikrinta, kad būtų taikomi šiame reglamente nustatyti principai, visų pirma, kad duomenų subjektas būtų informuotas apie tuos kitus tikslus ir apie savo teises, įskaitant teisę nesutikti. Kai duomenų valdytojas nurodo galimas nusikalstamas veikas arba grėsmes viešajam saugumui ir persiunčia susijusius atskirų atvejų arba kelių atvejų, susijusių su ta pačia nusikalstama veika arba grėsmėmis visuomenės saugumui, asmens duomenis kompetentingai institucijai, laikoma, kad tai atitinka duomenų valdytojo teisėtą interesą. Tačiau toks duomenų persiuntimas dėl duomenų valdytojo teisėto intereso arba tolesnis asmens duomenų tvarkymas turėtų būti draudžiamas, jei duomenų tvarkymas yra nesuderinamas su teisine, profesine ar kita įpareigojančia prievole saugoti paslaptį;

asmens duomenims, kurie pagal savo pobūdį yra ypač neskelbtini pagrindinių teisių ir laisvių atžvilgiu, turi būti užtikrinta ypatinga apsauga, kadangi atsižvelgiant į jų tvarkymo kontekstą galėtų kilti didelis pavojus pagrindinėms teisėms ir laisvėms. Tie asmens duomenys turėtų apimti asmens duomenis, kuriais atskleidžiama rasinė ar etninė kilmė, tačiau termino rasinė kilmė vartojimas šiame reglamente nereiškia, kad Sąjunga pritaria teorijoms, kuriomis siekiama apibrėžti atskirų žmonių rasių egzistavimą. Nuotraukų tvarkymas neturėtų būti laikomas sisteminiu specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymu, nes nuotraukoms biometrinių duomenų apibrėžtis taikoma tik tuo atveju, kai jos tvarkomos taikant specialias technines priemones, leidžiančias konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę ar tapatumą. Tokie asmens duomenys neturėtų būti tvarkomi, išskyrus atvejus, kai juos tvarkyti leidžiama šiame reglamente nurodytais konkrečiais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių teisėje gali būti numatytos konkrečios nuostatos dėl duomenų apsaugos, siekiant pritaikyti šiame reglamente nustatytų taisyklių dėl teisinės prievolės įvykdymo arba užduoties, vykdomos dėl viešojo intereso arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, atlikimo taikymą. Kartu su konkrečiais tokio duomenų tvarkymo reikalavimais turėtų būti taikomi šiame reglamente numatyti bendrieji principai ir kitos taisyklės, visų pirma, susijusios su teisėto duomenų tvarkymo sąlygomis. Turėtų būti aiškiai nustatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo bendro draudimo tvarkyti tokių specialių kategorijų asmens duomenis, inter alia, kai duomenų subjektas su tuo aiškiai sutinka arba specialių poreikių atveju, visų pirma, kai vykdydamos teisėtą veiklą duomenis tvarko tam tikros asociacijos ar fondai, kurių tikslas – užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis laisvėmis;

nukrypti nuo draudimo tvarkyti neskelbtinų kategorijų asmens duomenis turėtų būti leidžiama ir tais atvejais, kai tai numatoma Sąjungos ar valstybėje narėje teisėje ir laikantis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų apsaugoti asmens duomenys ir kitos pagrindinės teisės, kai tai pateisinama viešuoju interesu, visų pirma tvarkant asmens duomenis darbo teisės, socialinės apsaugos teisės, įskaitant pensijas, srityje ir sveikatos saugumo, stebėsenos ir įspėjimo tikslais, užtikrinant užkrečiamųjų ligų ir kitų rimtų grėsmių sveikatai prevenciją ar kontrolę. Tokia nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma sveikatos apsaugos tikslais, įskaitant visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūros paslaugų valdymą, ypač siekiant užtikrinti sveikatos draudimo sistemoje taikomų prašymų dėl išmokų ir paslaugų nagrinėjimo procedūrų kokybę ir sąnaudų efektyvumą, arba archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais. Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą taip pat turėtų būti leidžiama tvarkyti tokius asmens duomenis, jei tai būtina siekiant pareikšti, vykdyti ar ginti teisinius reikalavimus, nesvarbu, ar pagal teisminę, administracinę arba kitą neteisminę procedūrą;

specialių kategorijų asmens duomenys, kuriems taikytina aukštesnio lygio apsauga, galėtų būti tvarkomi tik su sveikata susijusiais tikslais, kai būtina pasiekti tuos tikslus fizinių asmenų ir visos visuomenės labui, visų pirma valdant sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos paslaugas ir sistemas, be kita ko, kai tokius duomenis tvarko valdymo ir centrinės nacionalinės sveikatos apsaugos institucijos kokybės kontrolės, valdymo informacijos ir sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos sistemos bendros priežiūros nacionaliniu ir vietos lygiu tikslais, ir užtikrinant sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros tęstinumą arba sveikatos saugumo, stebėsenos ir įspėjimo tikslais, arba archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, pagal kuriuos reikia pasiekti viešojo intereso tikslą, taip pat dėl viešojo intereso atliekant tyrimus visuomenės sveikatos srityje. Todėl šiame reglamente turėtų būti numatytos suderintos specialių kategorijų asmens sveikatos duomenų tvarkymo sąlygos, atsižvelgiant į specialius poreikius, visų pirma kai tokius duomenis tam tikrais su sveikata susijusiais tikslais tvarko asmenys, kuriems taikoma teisinė prievolė saugoti profesinę paslaptį. Sąjungos ar valstybės narės teisėje turėtų būti numatytos konkrečios ir tinkamos priemonės fizinių asmenų pagrindinėms teisėms ir asmens duomenims apsaugoti. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išlaikyti arba nustatyti papildomas sąlygas, įskaitant apribojimus, taikomas genetinių duomenų, biometrinių duomenų ar sveikatos duomenų tvarkymui. Tačiau šias sąlygas taikant tarpvalstybiniam tokių asmens duomenų tvarkymui neturėtų būti trikdomas laisvas duomenų judėjimas Sąjungoje;

visuomenės sveikatos srityje gali reikėti specialių kategorijų asmens duomenis dėl viešojo intereso priežasčių tvarkyti be duomenų subjekto sutikimo. Tokie duomenys turėtų būti tvarkomi taikant tinkamas ir specialias priemones, kad būtų apsaugotos fizinių asmenų teisės ir laisvės. Todėl sąvoka visuomenės sveikata turėtų būti aiškinama, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2008¹¹ ir reikšti visus elementus, susijusius su sveikata, t. y. sveikatos būklę, įskaitant sergamumą ir neįgalumą, veiksnius, darančius poveikį tai sveikatos būklei, sveikatos priežiūros poreikius, sveikatos priežiūrai skirtus išteklius, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir jų visuotinį prieinamumą, taip pat sveikatos priežiūros išlaidos ir finansavimą, taip pat mirtingumo priežastis. Dėl to, kad sveikatos duomenys tvarkomi dėl viešojo intereso priežasčių, trečiosios šalys, pavyzdžiui, darbdaviai ar draudimo bendrovės ir bankai, neturėtų tvarkyti asmens duomenų kitais tikslais;

be to, siekiant oficialiai pripažintų religinių asociacijų tikslų, nustatytus pagal konstitucinę teisę arba tarptautinę viešąją teisę, valdžios institucijos asmens duomenis tvarko viešojo intereso pagrindais;

kai, vykstant rinkimams, demokratinės sistemos veikimui valstybėje narėje užtikrinti būtina, kad politinės partijos surinktų asmens duomenis apie asmenų politines pažiūras, dėl viešojo intereso priežasčių gali būti leista tvarkyti tokius duomenis su sąlyga, kad yra nustatytos tinkamos apsaugos priemonės;

jeigu asmens duomenų valdytojas pagal tvarkomus duomenis negali nustatyti fizinio asmens tapatybės, duomenų valdytojas neturėtų būti įpareigojamas gauti papildomos informacijos duomenų subjektui nustatyti vien tam, kam būtų laikomasi kurios nors šio reglamento nuostatos. Tačiau duomenų valdytojas neturėtų atsisakyti priimti papildomos informacijos, kurią duomenų subjektas pateikia, kad pagrįstų naudojimąsi savo teisėmis. Tapatybės nustatymas turėtų apimti duomenų subjekto tapatybės nustatymą skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, pasitelkiant tokį tapatumo nustatymo mechanizmą kaip tie patys kredencialai, kuriuos duomenų subjektas naudoja, kad prisijungtų prie internetinės paslaugos, kurią siūlo duomenų valdytojas;

pagal skaidrumo principą visuomenei arba duomenų subjektui skirta informacija turi būti glausta, lengvai prieinama ir suprantama, pateikiama aiškia ir paprasta kalba ir, be to, prireikus naudojamas vizualizavimas. Tokia informacija galėtų būti pateikta elektronine forma, pavyzdžiui, interneto svetainėje, kai ji skirta viešai paskelbti. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai dėl dalyvių gausos ir naudojamų technologijų sudėtingumo duomenų subjektui sunku suvokti ir pastebėti, ar jo asmens duomenys renkami, kas juos renka ir kokiu tikslu, kaip antai reklama internete. Atsižvelgiant į tai, kad vaikams turi būti užtikrinta ypatinga apsauga, informacija ir pranešimai, kai duomenų tvarkymas orientuotas į vaiką, turėtų būti suformuluoti vaikui lengvai suprantama aiškia ir paprasta kalba;

turėtų būti sudarytos sąlygos palengvinti duomenų subjekto naudojimąsi savo teisėmis pagal šį reglamentą, įskaitant mechanizmus, kaip prašyti ir atitinkamais atvejais visų pirma nemokamai gauti galimybę susipažinti su asmens duomenimis ir juos ištaisyti ar ištrinti bei pasinaudoti teise nesutikti. Duomenų valdytojas taip pat turėtų sudaryti sąlygas pateikti prašymus elektroniniu būdu, ypač tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi elektroniniu būdu. Duomenų valdytojas turėtų būti įpareigotas į duomenų subjekto prašymus atsakyti nepagrįstai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį ir nurodyti priežastis, kai jis neketina patenkinti bet kurių tokių prašymų;

pagal sąžiningo ir skaidraus duomenų tvarkymo principus duomenų subjektui pranešama apie vykdomą duomenų tvarkymo operaciją ir jos tikslus. Duomenų valdytojas turėtų pateikti duomenų subjektui visą papildomą informaciją, kuri būtina tam, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus duomenų tvarkymas, atsižvelgiant į konkrečias asmens duomenų tvarkymo aplinkybes ir kontekstą. Be to, duomenų subjektas turėtų būti informuotas apie tai, kad vykdomas profiliavimas, ir apie tokio profiliavimo pasekmes. Kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto, duomenų subjektas taip pat turėtų būti informuojamas, ar jis privalo pateikti asmens duomenis, taip pat apie tokių duomenų nepateikimo pasekmes. Ta informacija gali būti pateikiama kartu su standartizuotomis piktogramomis, siekiant lengvai matomai, suprantamai ir aiškiai įskaitomai pateikti prasmingą numatomo tvarkymo apžvalgą. Jei piktogramos pateikiamos elektronine forma, jos turėtų būti kompiuterio skaitomos;

informacija apie duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymą turėtų būti jam suteikta duomenis renkant arba, kai asmens duomenys gaunami ne iš duomenų subjekto, o iš kito šaltinio, per pagrįstą laikotarpį, priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių. Kai asmens duomenis galima teisėtai atskleisti kitam duomenų gavėjui, duomenų subjektas apie tai turėtų būti informuojamas pirmo asmens duomenų atskleidimo jų gavėjui metu. Jeigu asmens duomenų valdytojas ketina tvarkyti duomenis kitu tikslu nei tikslas, kuriuo jie buvo renkami, prieš taip toliau tvarkydamas duomenis, duomenų valdytojas turėtų pateikti duomenų subjektui informaciją apie tą kitą tikslą ir kitą būtiną informaciją. Tais atvejais, kai asmens duomenų kilmė duomenų subjektui negali būti nurodyta dėl to, kad buvo naudoti įvairūs šaltiniai, turėtų būti pateikta bendro pobūdžio informacija;

tačiau prievolės suteikti informaciją nebūtina nustatyti tais atvejais, kai duomenų subjektas jau buvo apie tai informuotas arba kai asmens duomenų įrašymas ar atskleidimas aiškiai įtvirtintas įstatyme, arba kai pateikti informaciją duomenų subjektui pasirodo neįmanoma arba tai pareikalautų neproporcingai didelių pastangų. Pastarajam atvejui ypač būtų galima priskirti duomenų tvarkymą archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais. Tokioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į duomenų subjektų skaičių, duomenų senumą ir bet kokias patvirtintas tinkamas apsaugos priemones;

duomenų subjektas turėtų turėti teisę susipažinti su apie jį surinktais asmens duomenimis ir galimybę ta teise lengvai ir pagrįstais laiko tarpais pasinaudoti, kad žinotų apie duomenų tvarkymą ir galėtų patikrinti jo teisėtumą. Tai apima duomenų subjektų teisę susipažinti su duomenimis apie savo sveikatą, pavyzdžiui, su medicinos kortelės duomenimis, kuriuose pateikta tokia informacija kaip diagnozė, tyrimų rezultatai, gydančių gydytojų išvados ir paskirtas gydymas ar intervencijos. Todėl kiekvienas duomenų subjektas turėtų turėti teisę žinoti ir būti informuotas visų pirma apie tai, kokiais tikslais asmens duomenys tvarkomi, jei įmanoma – kokiu laikotarpiu jie tvarkomi, kas yra duomenų gavėjai, pagal kokią logiką asmens duomenys tvarkomi automatiškai ir kokios galėtų būti tokio asmens duomenų tvarkymo pasekmės bent jau tais atvejais, kai duomenų tvarkymas grindžiamas profiliavimu. Kai įmanoma, duomenų valdytojas turėtų galėti suteikti nuotolinę prieigą prie saugios sistemos, kurioje duomenų subjektas gali tiesiogiai prieiti prie savo asmens duomenų. Ta teisė neturėtų turėti neigiamo poveikio kitų asmenų teisėms ar laisvėms, įskaitant komercines paslaptis arba intelektinės nuosavybės teises, ypač autorių teises, kuriomis saugoma programinė įranga. Tačiau tai neturėtų lemti, kad duomenų subjektui būtų atsisakyta suteikti visą informaciją. Tais atvejais, kai duomenų valdytojas tvarko didelį informacijos, susijusios su duomenų subjektu, kiekį, jis turėtų galėti prieš teikdamas informaciją paprašyti duomenų subjekto nurodyti, dėl kokios informacijos ar duomenų tvarkymo veiklos pateiktas prašymas;

duomenų valdytojas turėtų naudotis visomis pagrįstomis priemonėmis, kad patikrintų prašančio leisti susipažinti su duomenimis duomenų subjekto tapatybę, ypač kai tai susiję su interneto paslaugomis ir interneto identifikatoriais. Duomenų valdytojas neturėtų saugoti asmens duomenų vien tam, kad galėtų atsakyti į galimus prašymus;

duomenų subjektas turėtų turėti teisę reikalauti ištaisyti jo asmens duomenis ir teisę būti pamirštam, kai tokių duomenų saugojimas pažeidžia šį reglamentą arba Sąjungos ar valstybės narės teisę, kuri taikoma duomenų valdytojui. Visų pirma duomenų subjektas turėtų turėti teisę reikalauti, kad jo asmens duomenys būtų ištrinti ir toliau nebetvarkomi, kai asmens duomenų nebereikia tiems tikslams, kuriais jie buvo renkami ar kitaip tvarkomi, kai duomenų subjektas atšaukė savo sutikimą ar nesutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi, arba kai jo asmens duomenų tvarkymas dėl kitų priežasčių neatitinka šio reglamento. Ta teisė ypač svarbi tais atvejais, kai duomenų subjektas savo sutikimą išreiškė būdamas vaikas ir nevisiškai suvokdamas su duomenų tvarkymu susijusius pavojus, o vėliau nori, kad tokie – ypač internete saugomi – asmens duomenys būtų pašalinti. Duomenų subjektas turėtų galėti naudotis ta teise, nepaisant to, kad jis nebėra vaikas. Tačiau turėtų būti teisėta toliau saugoti asmens duomenis, jei tai būtina naudojimosi teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, siekiant įvykdyti teisinę prievolę, atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, dėl viešojo intereso priežasčių visuomenės sveikatos srityje, archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais, arba siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus;

siekiant sustiprinti teisę būti pamirštam internetinėje aplinkoje, teisė prašyti ištrinti duomenis turėtų būti išplėsta taip, kad duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis paskelbė viešai, būtų įpareigotas informuoti tokius asmens duomenis, tvarkančius duomenų valdytojus, kad jie ištrintų visus saitus į tuos asmens duomenis, jų kopijas ar dublikatus. Tai darydamas, duomenų valdytojas, atsižvelgdamas į turimas technologijas ir jam prieinamas priemones, įskaitant technines priemones, turėtų imtis pagrįstų veiksmų, kad apie duomenų subjekto prašymą informuotų duomenis tvarkančius asmens duomenų valdytojus;

būdai, kuriais ribojamas asmens duomenų tvarkymas, galėtų, inter alia, būti tokie: laikinai perkelti atrinktus duomenis į kitą tvarkymo sistemą, padaryti atrinktus asmens duomenis neprieinamus naudotojams arba laikinai išimti paskelbtus duomenis iš interneto svetainės. Automatiniuose susistemintuose rinkiniuose duomenų tvarkymo ribojimas iš esmės turėtų būti užtikrinamas techninėmis priemonėmis taip, kad asmens duomenys nebūtų toliau tvarkomi ir jų nebebūtų galima pakeisti. Tai, kad asmens duomenų tvarkymas yra apribotas, sistemoje turėtų būti aiškiai nurodyta;

kad duomenų subjektai galėtų geriau kontroliuoti savo duomenis, tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi automatizuotomis priemonėmis, duomenų subjektui taip pat turėtų būti leidžiama gauti su juo susijusius asmens duomenis, kuriuos jis pateikė duomenų valdytojui, susistemintu, paprastai naudojamu, kompiuterio skaitomu ir sąveikiu formatu ir persiųsti juos kitam duomenų valdytojui. Reikėtų skatinti duomenų valdytojus kurti sąveikius formatus, kad būtų užtikrinamas duomenų perkeliamumas. Ta teisė turėtų būti taikoma tais atvejais, kai duomenų subjektas asmens duomenis pateikė savo sutikimu arba tvarkyti asmens duomenis reikia vykdant sutartį. Ji neturėtų būti taikoma, jeigu duomenų tvarkymas grindžiamas teisiniu pagrindu nei sutikimas ar sutartis. Dėl pačios tos teisės esmės ja neturėtų būti naudojamasi prieš duomenų valdytojus, kurie asmens duomenis tvarko vykdydami savo viešąsias pareigas. Todėl ši teisė neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymas yra būtinas duomenų valdytojui siekiant laikytis jam nustatytos teisinės prievolės arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Duomenų subjekto teisė persiųsti arba gauti savo asmens duomenis neturėtų sukurti duomenų valdytojams prievolės nustatyti ar išlaikyti duomenų tvarkymo sistemas, kurios yra techniškai suderinamos. Jei su tam tikru asmens duomenų rinkiniu yra susijęs daugiau nei vienas duomenų subjektas, teise gauti asmens duomenis neturėtų būti daromas poveikis kitų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms pagal šį reglamentą. Be to, ta teise neturėtų būti daromas poveikis duomenų subjekto teisei pasiekti, kad asmens duomenys būtų ištrinti, ir tos teisės apribojimams, kaip nustatyta šiame reglamente; visų pirma tai neturėtų reikšti, kad gali būti ištrinti su duomenų subjektu susiję asmens duomenys, kuriuos jis pateikė sutarties vykdymo tikslu, jeigu tie duomenys būtini tai sutarčiai vykdyti ir tol, kol tie asmens duomenys tam yra būtini. Kai techniškai įmanoma, duomenų subjektas turėtų turėti teisę pasiekti, kad vienas duomenų valdytojas asmens duomenis tiesiogiai persiųstų kitam duomenų valdytojui;

kai asmens duomenys galėtų būti teisėtai tvarkomi, kadangi duomenis tvarkyti būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, arba vadovaujantis duomenų valdytojo arba trečiosios šalies teisėtais interesais, duomenų subjektas vis tiek turėtų turėti teisę nesutikti su bet kokių su jo konkrečiu atveju susijusių asmens duomenų tvarkymu. Pareiga įrodyti, kad įtikinamas teisėtas duomenų valdytojo interesas yra viršesnis už duomenų subjekto interesus arba pagrindines teises ir laisves, turėtų tekti duomenų valdytojui;

jeigu asmens duomenys tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, duomenų subjektas turėtų turėti teisę bet kada nemokamai nesutikti su tokiu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą tiek, kiek jis susijęs su tokia tiesiogine rinkodara, nesvarbu, ar tai yra pirminis ar tolesnis duomenų tvarkymas. Apie tą teisę turėtų būti aiškiai informuojamas duomenų subjektas ir ši informacija pateikiama aiškiai ir atskirai nuo visos kitos informacijos;

duomenų subjektas turėtų turėti teisę į tai, kad jam nebūtų taikomas sprendimas, kuriame gali būti numatyta priemonė, kuria vertinami su juo susiję asmeniniai aspektai, kuri grindžiama tik automatizuotu duomenų tvarkymu, ir kuri jo atžvilgiu turi teisinių pasekmių arba jam daro panašų didelį poveikį, tokį kaip automatinio internetinės kredito paraiškos atmetimas ar elektroninio įdarbinimo praktika be žmogaus įsikišimo. Toks duomenų tvarkymas apima profiliavimą, kurį sudaro bet kokios formos automatizuotas asmens duomenų tvarkymas, kurį vykdant vertinami su fiziniu asmeniu susiję asmeniniai aspektai, visų pirma siekiant analizuoti arba numatyti aspektus, susijusius su duomenų subjekto darbo rezultatais, ekonomine padėtimi, sveikatos būkle, asmeniniais pomėgiais ar interesais, patikimumu arba elgesiu, vieta arba judėjimu, kai tai jo atžvilgiu sukelia teisinių pasekmių arba jam daro panašų didelį poveikį. Tačiau tokiu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamas sprendimų priėmimas turėtų būti leidžiamas, kai jis yra aiškiai leidžiamas Sąjungos ar valstybės narės teisėje, kuri taikoma duomenų valdytojui, be kita ko, sukčiavimo ir mokesčių slėpimo stebėsenos ir prevencijos tikslais, laikantis Sąjungos institucijų ar nacionalinių priežiūros įstaigų taisyklių, standartų ir rekomendacijų, ir siekiant užtikrinti duomenų valdytojo suteiktos paslaugos saugumą ir patikimumą, arba kai tai būtina sudarant arba vykdant duomenų subjekto ir duomenų valdytojo sutartį, arba tada, kai duomenų subjektas yra davęs aiškų sutikimą. Bet kuriuo atveju tokiam duomenų tvarkymui turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės, įskaitant konkrečios informacijos duomenų subjektui suteikimą ir teisę reikalauti žmogaus įsikišimo, pareikšti savo požiūrį, gauti sprendimo, priimto atlikus šį vertinimą, paaiškinimą ir teisę ginčyti tą sprendimą. Tokia priemonė negali būti susijusi su vaiku.

Tam, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus su duomenų subjektu susijusių duomenų tvarkymas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir kontekstą, kuriame tvarkomi asmens duomenys, duomenų valdytojas profiliavimui turėtų naudoti tinkamas matematines ar statistines procedūras, įgyvendinti technines ir organizacines priemones, tinkamas visų pirma užtikrinti, kad veiksniai, dėl kurių atsiranda asmens duomenų netikslumų, būtų ištaisyti, o klaidų rizika būtų kuo labiau sumažinta, apsaugoti asmens duomenis taip, kad būtų atsižvelgiama į galimus pavojus, kylančius duomenų subjekto interesams ir teisėms, ir užkirsti kelią, inter alia, diskriminaciniam poveikiui fiziniams asmenims dėl rasės ar etninės kilmės, politinių pažiūrų, religijos ar tikėjimo, priklausymo profesinei sąjungai, genetinės arba sveikatos būklės ar seksualinės orientacijos arba duomenų tvarkymui tokiu būdu, dėl kurio atsiranda tokį poveikį turinčios priemonės. Automatizuotas sprendimų priėmimas ir tam tikromis asmens duomenų kategorijomis grindžiamas profiliavimas turėtų būti leidžiamas tik konkrečiomis sąlygomis;

profiliavimui taikomos šio reglamento taisyklės, kuriomis reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kaip antai teisiniai duomenų tvarkymo pagrindai ar duomenų apsaugos principai. Šiuo reglamentu įkurta Europos duomenų apsaugos valdyba (toliau – Valdyba) turėtų galėti išleisti gaires ta tema;

Sąjungos arba valstybės narės teisėje gali būti nustatyti apribojimai, kuriais suvaržomi konkretūs principai ir teisė gauti informaciją, teisė susipažinti su duomenimis ir teisė reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis, teisė į duomenų perkeliamumą, teisė nesutikti, profiliavimu grindžiami sprendimai, taip pat duomenų subjekto informavimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą ir kai kurios susijusios duomenų valdytojų prievolės, jeigu toks ribojimas būtinas ir proporcingas demokratinėje visuomenėje siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, įskaitant žmonių gyvybių apsaugą, ypač reaguojant į gaivalines ar žmogaus sukeltas nelaimes, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas ar baudžiamųjų sankcijų vykdymą, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui, reglamentuojamųjų profesijų etikos taisyklių pažeidimų, kitų Sąjungos arba valstybės narės svarbių bendrųjų viešųjų interesų, visų pirma svarbaus Sąjungos arba valstybės narės ekonominio arba finansinio intereso, pažeidimų ir jų prevenciją, teisę turėti viešus registrus bendrojo viešojo intereso tikslais, toliau tvarkyti suarchyvuotus asmens duomenis siekiant pateikti konkrečią informaciją, susijusią su politine elgsena buvusių totalitarinių valstybės režimų metu, arba užtikrinti duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą, įskaitant socialinę apsaugą, visuomenės sveikatą ir humanitarinius tikslus. Tie apribojimai turėtų atitikti Chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytus reikalavimus;

turėtų būti nustatyta duomenų valdytojo atsakomybė už bet kokį duomenų valdytojo arba jo vardu vykdomą asmens duomenų tvarkymą. Duomenų valdytojas visų pirma turėtų būti įpareigotas įgyvendinti tinkamas ir veiksmingas priemones ir galėti įrodyti, kad duomenų tvarkymo veikla atitinka šį reglamentą, įskaitant priemonių veiksmingumą. Tomis priemonėmis turėtų būti atsižvelgta į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, taip pat į pavojų fizinių asmenų teisėms ir laisvėms;

įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms gali kilti dėl tokio asmens duomenų tvarkymo, kurio metu galėtų būti padarytas kūno sužalojimas, materialinė ar nematerialinė žala, visų pirma kai dėl tvarkymo gali kilti diskriminacija, būti pavogta ar suklastota tapatybė, būti padaryta finansinių nuostolių, pakenkta reputacijai, prarastas asmens duomenų, kurie saugomi profesine paslaptimi, konfidencialumas, neleistinai panaikinti pseudonimai arba padaryta kita didelė ekonominė ar socialinė žala; kai duomenų subjektai gali netekti galimybės naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar jiems užkertamas kelias kontroliuoti savo asmens duomenis; kai tvarkomi asmens duomenys, kurie atskleidžia rasinę arba etninę kilmę, politines pažiūras, religiją ar filosofinius įsitikinimus, priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat tvarkant genetinius duomenis, sveikatos duomenis ar duomenis apie lytinį gyvenimą, arba apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas, arba susijusias saugumo priemones; kai siekiant sukurti arba naudoti asmens profilį vertinami asmeniniai aspektai, visų pirma nagrinėjami arba numatomi su asmens darbo rezultatais, ekonomine situacija, sveikatos būkle, asmeniniais pomėgiais ar interesais, patikimumu arba elgesiu, vieta arba judėjimu susiję aspektai; kai tvarkomi pažeidžiamų fizinių asmenų, visų pirma vaikų, asmens duomenys; arba kai duomenų tvarkymas apima didelį kiekį asmens duomenų ir daro poveikį daugeliui duomenų subjektų;

pavojaus duomenų subjekto teisėms ir laisvėms tikimybė ir rimtumas turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus. Pavojus turėtų būti vertinamas remiantis objektyviu įvertinimu, kurio metu nustatoma, ar duomenų tvarkymo operacijos yra susijusios su pavojumi arba dideliu pavojumi;

duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atliekamo tinkamų priemonių įgyvendinimo ir šio reglamento laikymosi įrodymo gairės, ypač dėl su duomenų tvarkymu susijusio pavojaus nustatymo, kilmės, pobūdžio, tikimybės ir rimtumo įvertinimo, taip pat geriausios patirties mažinant tą pavojų nustatymo, galėtų būti pateiktos visų pirma patvirtintuose elgesio kodeksuose, patvirtintuose sertifikatuose, Valdybos pateiktose gairėse arba duomenų apsaugos pareigūno pateiktuose nurodymuose. Valdyba taip pat gali skelbti gaires dėl duomenų tvarkymo operacijų, kurias vykdant neturėtų kilti didelio pavojaus fizinių asmenų teisėms bei laisvėms, ir nurodyti, kokių priemonių gali pakakti norint tokiais atvejais panaikinti tokį pavojų;

siekiant užtikrinti fizinių asmenų teisių ir laisvių apsaugą tvarkant asmens duomenis reikia imtis tinkamų techninių ir organizacinių priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Kad galėtų įrodyti, jog laikosi šio reglamento, duomenų valdytojas turėtų priimti vidaus nuostatas ir įgyvendinti priemones, kuriomis visų pirma būtų paisoma pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principų. Tokios priemonės galėtų apimti, inter alia, kuo mažesnės apimties asmens duomenų tvarkymą, kuo skubesnį pseudonimų suteikimą asmens duomenims, funkcijų ir asmens duomenų tvarkymo skaidrumą, galimybės stebėti duomenų tvarkymą suteikimą duomenų subjektui, galimybės kurti ir tobulinti apsaugos priemones suteikimą duomenų valdytojui. Plėtojant, kuriant, atrenkant ir naudojant taikomąsias programas, paslaugas ir produktus, kurie grindžiami asmens duomenų tvarkymu arba kurių atveju asmens duomenys yra tvarkomi siekiant įvykdyti tam tikrą užduotį, tokių produktų, paslaugų ir taikomųjų programų gamintojai, kurdami tokius produktus, paslaugas ir taikomąsias programas, turėtų būti skatinami atsižvelgti į teisę į duomenų apsaugą ir, tinkamai atsižvelgiant į techninių galimybių išsivystymo lygį, turėtų būti skatinami užtikrinti, kad duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai galėtų vykdyti savo duomenų apsaugos prievoles. Vykdant viešuosius konkursus turėtų būti taip pat atsižvelgiama į pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principus;

atsižvelgiant į duomenų subjektų teisių bei laisvių apsaugą ir duomenų valdytojų bei duomenų tvarkytojų atsakomybę, taip pat priežiūros institucijų vykdomos stebėsenos ir taikomų priemonių atžvilgiu, reikia aiškiai paskirstyti atsakomybę pagal šį reglamentą, be kita ko, tais atvejais, kai duomenų valdytojas kartu su kitais duomenų valdytojais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones arba kai duomenų tvarkymo operacija atliekama duomenų valdytojo vardu;

kai Sąjungoje esančių duomenų subjektų asmens duomenis tvarko Sąjungoje neįsisteigęs duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, kurio duomenų tvarkymo veikla susijusi su prekių ar paslaugų siūlymu, tokiems duomenų subjektams Sąjungoje, nepaisant to, ar reikalaujama, kad duomenų subjektas atliktų mokėjimą, arba jų elgesio, jei jie veikia Sąjungoje, stebėsenai vykdyti, duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turėtų paskirti atstovą, nebent duomenų tvarkymas yra nereguliarus, neapima specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo dideliu mastu ar asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymo ir dėl jo neturėtų kilti pavojaus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, kontekstą, aprėptį ir tikslus arba jei duomenų valdytojas yra valdžios institucija ar įstaiga. Atstovas turėtų veikti duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vardu ir į jį gali kreiptis bet kuri priežiūros institucija. Atstovą duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turėtų aiškiai paskirti rašytiniu įgaliojimu veikti jo vardu vykdant jo prievoles pagal šį reglamentą. Paskiriant tokį atstovą nedaromas poveikis duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo atsakomybei pagal šį reglamentą. Toks atstovas turėtų vykdyti užduotis pagal iš duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo gautą įgaliojimą, be kita ko, bendradarbiauti su kompetentingomis priežiūros institucijomis imantis bet kokių veiksmų, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis. Paskirtam atstovui turėtų būti taikomi reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmai tais atvejais, kai duomenų valdytojas ar duomenų tvarkytojas nesilaiko reikalavimų;

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų dėl duomenų tvarkymo, kurį duomenų tvarkytojas atlieka duomenų valdytojo vardu, duomenų valdytojas, patikėdamas duomenų tvarkytojui tvarkymo veiklą, turėtų pasitelkti tik tokius duomenų tvarkytojus, kurie suteikia pakankamų garantijų, susijusių visų pirma su ekspertinėmis žiniomis, patikimumu ir ištekliais, kad būtų įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės, kurios atitiks šio reglamento reikalavimus, įskaitant dėl tvarkymo saugumo. Tuo, kad duomenų tvarkytojas laikosi patvirtinto elgesio kodekso arba patvirtinto sertifikavimo mechanizmo, gali būti remiamasi kaip vienu iš aspektų siekiant įrodyti, kad duomenų valdytojas vykdo prievoles. Duomenų tvarkytojo atliekamas duomenų tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas sutartimi ar kitu teisės aktu pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę, kuriais nustatomi duomenų tvarkytojo įsipareigojimai duomenų valdytojui, duomenų tvarkymo dalykas bei trukmė, duomenų tvarkymo pobūdis ir tikslai, asmens duomenų rūšis ir duomenų subjektų kategorijos, ir atsižvelgiant į duomenų tvarkytojo konkrečias užduotis ir pareigas atliekant duomenų tvarkymą, taip pat į pavojų duomenų subjekto teisėms ir laisvėms. Duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas gali pasirinkti naudoti atskirą sutartį arba standartines sutarčių sąlygas, kurias patvirtina tiesiogiai Komisija arba priežiūros institucija pagal nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą, o vėliau patvirtina Komisija. Užbaigęs duomenų tvarkymą duomenų valdytojo vardu, duomenų tvarkytojas turėtų pagal duomenų valdytojo sprendimą grąžinti arba ištrinti asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę, kuri yra taikoma asmens duomenų tvarkytojui, yra nustatytas reikalavimas šiuos duomenis saugoti;

kad įrodytų, jog laikosi šio reglamento, duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turėtų tvarkyti tvarkymo veiklos, už kurią yra atsakingas, įrašus. Kiekvienas duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas turėtų būti įpareigotas bendradarbiauti su priežiūros institucija ir jos prašymu pateikti tuos įrašus, kad pagal juos būtų galima stebėti tas duomenų tvarkymo operacijas;

siekiant užtikrinti saugumą ir užkirsti kelią šį reglamentą pažeidžiančiam duomenų tvarkymui, duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turėtų įvertinti su duomenų tvarkymu susijusius pavojus ir įgyvendinti jo mažinimo priemones, pavyzdžiui, šifravimą. Šiomis priemonėmis turėtų būti užtikrintas tinkamo lygio saugumas, įskaitant konfidencialumą, atsižvelgiant į techninių galimybių išsivystymo lygį ir įgyvendinimo sąnaudas pavojų ir saugotinų asmens duomenų pobūdžio atžvilgiu. Vertinant pavojų duomenų saugumui, reikėtų atsižvelgti į pavojus, kurie kyla tvarkant asmens duomenis, pavyzdžiui, į tai, kad persiųsti, saugomi ar kitaip tvarkomi duomenys gali būti netyčia arba neteisėtai sunaikinti, prarasti, pakeisti, be leidimo atskleisti arba be leidimo prie jų gauta prieiga, ir dėl to visų pirma gali būti padarytas kūno sužalojimas, materialinė ar nematerialinė žala;

siekiant užtikrinti, kad šio reglamento būtų geriau laikomasi, kai vykdant duomenų tvarkymo operacijas gali kilti didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, duomenų valdytojas turėtų būti atsakingas už poveikio duomenų apsaugai vertinimo atlikimą, kad būtų įvertinta visų pirma to pavojaus kilmė, pobūdis, specifika ir rimtumas. Į šio vertinimo rezultatus turėtų būti atsižvelgta nustatant tinkamas priemones, kurių būtų imtasi siekiant įrodyti, kad asmens duomenų tvarkymas vykdomas laikantis šio reglamento. Kai iš poveikio duomenų apsaugai vertinimo paaiškėja, kad duomenų tvarkymo operacijos susijusios su dideliu pavojumi, kurio duomenų valdytojas negali sumažinti tinkamomis priemonėmis, atsižvelgiant į turimas technologijas ir įgyvendinimo sąnaudas, prieš pradedant duomenų tvarkymą turėtų būti konsultuojamasi su priežiūros institucija;

dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo, jei dėl jo laiku nesiimama tinkamų priemonių, fiziniai asmenys gali patirti kūno sužalojimą, materialinę ar nematerialinę žalą, pavyzdžiui, prarasti savo asmens duomenų kontrolę, patirti teisių apribojimą, diskriminaciją, gali būti pavogta ar suklastota jo asmens tapatybė, jam padaryta finansinių nuostolių, neleistinai panaikinti pseudonimai, gali būti pakenkta jo reputacijai, prarastas asmens duomenų, kurie saugomi profesine paslaptimi, konfidencialumas arba padaryta kita ekonominė ar socialinė žala atitinkamam fiziniam asmeniui. Todėl, vos sužinojęs, kad padarytas asmens duomenų saugumo pažeidimas, duomenų valdytojas turėtų pranešti kompetentingai priežiūros institucijai nepagrįstai nedelsdamas ir, jei įmanoma, nuo to laiko, kai apie tai buvo sužinota, praėjus ne daugiau kaip 72 valandoms, apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, nebent duomenų valdytojas gali pagal atskaitomybės principą įrodyti, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas neturėtų kelti pavojaus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. Kai to neįmanoma pranešti per 72 valandas, pranešant turėtų būti pateiktos vėlavimo priežastys ir informacija gali būti pateikiama etapais daugiau nepagrįstai nedelsiant;

duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas turėtų pranešti duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, kai dėl to asmens duomenų saugumo pažeidimo gali kilti didelis pavojus fizinio asmens teisėms ir laisvėms, kad jis galėtų imtis reikiamų priemonių užkirsti tam kelią. Pranešime turėtų būti aprašytas asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdis ir pateiktos atitinkamam fiziniam asmeniui skirtos rekomendacijos, kaip sumažinti galimą neigiamą poveikį. Tokie pranešimai duomenų subjektams turėtų būti pateikti kuo greičiau ir glaudžiai bendradarbiaujant su priežiūros institucija, laikantis jos ar kitų atitinkamų valdžios institucijų, tokių kaip teisėsaugos institucijos, pateiktų nurodymų. Pavyzdžiui, siekiant sumažinti tiesioginį žalos pavojų, reikėtų nedelsiant apie tai pranešti duomenų subjektams, o ilgesnį pranešimo terminą būtų galima pateisinti būtinybe įgyvendinti tinkamas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią besikartojantiems ar panašiems asmens duomenų saugumo pažeidimams;

turėtų būti įsitikinta, ar įgyvendintos visos tinkamos technologinės apsaugos ir organizacinės priemonės, kad nedelsiant būtų nustatyta, ar buvo padarytas asmens duomenų saugumo pažeidimas, ir skubiai apie tai būtų informuoti priežiūros institucija ir duomenų subjektas. Turėtų būti nustatytas faktas, kad pranešimas buvo pateiktas nepagrįstai nedelsiant, atsižvelgiant visų pirma į asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdį ir sunkumą, jo pasekmes ir neigiamus padarinius duomenų subjektui. Dėl tokio pranešimo priežiūros institucija gali imtis intervencinių veiksmų vykdydama šiame reglamente nustatytas užduotis ir įgaliojimus;

nustatant išsamias pranešimo apie asmens duomenų saugumo pažeidimus formos ir tvarkos taisykles, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į to pažeidimo aplinkybes, įskaitant tai, ar asmens duomenys buvo apsaugoti tinkamomis techninėmis apsaugos priemonėmis, veiksmingai ribojančiomis tapatybės klastojimo arba kitokio neteisėto duomenų naudojimo tikimybę. Be to, nustatant tokias taisykles ir tvarką reikėtų atsižvelgti į teisėtus teisėsaugos institucijų interesus, kai ankstyvas informacijos atskleidimas galėtų bereikalingai pakenkti asmens duomenų pažeidimo aplinkybių tyrimui;

Direktyvoje 95/46/EB numatyta bendra prievolė pranešti priežiūros institucijoms apie asmens duomenų tvarkymą. Ta prievolė susijusi su administracine ir finansine našta, tačiau ji ne visada padėdavo gerinti asmens duomenų apsaugą. Todėl tokias bendras visuotines pranešimo prievoles reikėtų panaikinti ir jas pakeisti veiksmingomis procedūromis ir mechanizmais, kurie būtų labiau orientuoti į tų rūšių duomenų tvarkymo operacijas, dėl kurių pobūdžio, aprėpties, konteksto ir tikslų gali kilti didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. Tokios duomenų tvarkymo operacijų rūšys gali būti tos rūšys, kurios visų pirma apima naujų technologijų naudojimą arba yra naujos rūšies operacijos ir kurių atveju duomenų valdytojas anksčiau nėra atlikęs poveikio duomenų apsaugai vertinimo, arba kurios tapo būtinos atsižvelgiant į nuo pirminio duomenų tvarkymo praėjusį laiką;

tokiais atvejais duomenų valdytojas, kad įvertintų didelio pavojaus konkrečią tikimybę ir rimtumą, atsižvelgdamas į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus bei pavojaus šaltinius, prieš pradėdamas tvarkyti duomenis, turėtų atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Tame poveikio įvertinime visų pirma turėtų būti nurodytos numatomos priemonės, apsaugos priemonės ir mechanizmai, kuriais tas pavojus būtų sumažinamas, užtikrinama asmens duomenų apsauga ir parodoma, kad laikomasi šio reglamento;

tai visų pirma turėtų būti taikoma didelio masto duomenų tvarkymo operacijoms, kuriomis siekiama regioniniu, nacionaliniu ar viršnacionaliniu lygmeniu tvarkyti didelį kiekį asmens duomenų, kurios galėtų daryti poveikį daugeliui duomenų subjektų ir kurios gali kelti didelį pavojų, pavyzdžiui, dėl jų jautraus pobūdžio, kai atsižvelgiant į pasiektą technologinių žinių lygį nauja technologija yra naudojama dideliu mastu, taip pat taikoma kitoms duomenų tvarkymo operacijoms, kurios kelia didelį pavojų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, visų pirma, kai duomenų subjektams dėl šių operacijų yra sunkiau naudotis savo teisėmis. Poveikio duomenų apsaugai vertinimas taip pat turėtų būti atliktas tais atvejais, kai asmens duomenys yra tvarkomi siekiant priimti sprendimus dėl konkrečių fizinių asmenų atlikus su fiziniais asmenimis susijusį sistemingą ir plataus masto asmeninių aspektų įvertinimą, remiantis tų duomenų profiliavimu, arba atlikus specialių kategorijų asmens duomenų, biometrinių duomenų ar duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas ar susijusias saugumo priemones tvarkymą. Poveikio duomenų apsaugai vertinimo taip pat reikalaujama siekiant vykdyti viešų vietų stebėjimą dideliu mastu, ypač naudojant optinius elektroninius prietaisus, arba vykdant kitas operacijas, kurių atveju kompetentinga priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad tvarkant duomenis gali kilti didelis pavojus duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, visų pirma dėl to, kad jas vykdant duomenų subjektams užkertamas kelias naudotis savo teisėmis, paslaugomis arba sudaryti sutartis, arba dėl to, kad jos yra vykdomos sistemingai dideliu mastu. Asmens duomenų tvarkymas neturėtų būti laikomas didelio masto duomenų tvarkymu, jei tai yra atskirų gydytojų, kitų sveikatos priežiūros specialistų pacientų arba teisininko klientų asmens duomenų tvarkymas. Tokiais atvejais neturėtų būti privaloma atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimo;

tam tikromis aplinkybėmis gali būti protinga ir ekonomiška atlikti platesnio masto poveikio duomenų apsaugai vertinimą, o ne susieti jį su vienu konkrečiu projektu, pavyzdžiui, kai valdžios institucijos ar įstaigos siekia sukurti bendrą taikomąją programą ar duomenų tvarkymo platformą arba kai keli duomenų valdytojai ketina tam tikroje pramonės šakoje, jos sektoriuje arba plačiai paplitusioje horizontalioje veikloje pradėti taikyti bendrą taikomąją programą ar duomenų tvarkymo aplinką;

priimant valstybės narės įstatymą, kurio pagrindu valdžios institucija ar viešoji įstaiga vykdo savo užduotis ir kuriuo reglamentuojama atitinkama konkreti duomenų tvarkymo operacija ar jų seka, valstybės narės gali nuspręsti, kad prieš imantis duomenų tvarkymo veiklos būtina atlikti tokį vertinimą;

kai iš poveikio duomenų apsaugai vertinimo paaiškėja, kad, nesant apsaugos priemonių, saugumo priemonių ir mechanizmų, skirtų pavojui mažinti, dėl duomenų tvarkymo kiltų didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, ir duomenų valdytojas laikosi nuomonės, jog šis pavojus negali būti sumažintas pagrįstomis priemonėmis atsižvelgiant į turimas technologijas ir įgyvendinimo sąnaudas, prieš pradedant duomenų tvarkymo veiklą turėtų būti konsultuojamasi su priežiūros institucija. Toks didelis pavojus gali kilti vykdant tam tikros rūšies duomenų tvarkymo veiklą ir tam tikros apimties bei dažnumo duomenų tvarkymo veiklą, dėl kurios taip pat gali būti padaryta žala arba pakenkta fizinio asmens teisėms ir laisvėms. Priežiūros institucija į prašymą suteikti konsultaciją turėtų atsakyti per nustatytą laikotarpį. Tačiau tai, kad priežiūros institucija nesureagavo per tą laikotarpį, neturėtų turėti poveikio priežiūros institucijos intervenciniams veiksmams jai vykdant šiame reglamente nustatytas užduotis ir įgaliojimus, įskaitanti įgaliojimą uždrausti duomenų tvarkymo operacijas. Vykdant tą konsultavimosi procesą, priežiūros institucijai gali būti pateikti svarstomo duomenų tvarkymo atžvilgiu atlikto poveikio duomenų apsaugai vertinimo rezultatai, visų pirma priemonės, kuriomis numatoma sumažinti pavojų fizinių asmenų teisėms ir laisvėms;

duomenų tvarkytojas prireikus arba gavęs prašymą turėtų padėti duomenų valdytojui užtikrinti, kad būtų vykdomos prievolės, atsirandančios atliekant poveikio duomenų apsaugai vertinimus ir iš anksto konsultuojantis su priežiūros institucija;

konsultacijos su priežiūros institucija taip pat turėtų vykti rengiant teisėkūros arba reguliavimo priemones, kuriomis numatomas asmens duomenų tvarkymas, siekiant užtikrinti, kad numatytas duomenų tvarkymas atitiktų šį reglamentą, visų pirma būtų sumažintas duomenų subjektams kylantis pavojus;

kai duomenis tvarko valdžios institucija, išskyrus teismus ar nepriklausomas teismines institucijas, vykdančias savo teisminius įgaliojimus, kai privačiajame sektoriuje duomenis tvarko duomenų valdytojas, kurio pagrindinę veiklą sudaro duomenų tvarkymo operacijos, kurioms atlikti reikia reguliariai ir sistemingai stebėti duomenų subjektus dideliu mastu, arba kai duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinė veikla yra specialių kategorijų duomenų tvarkymas dideliu mastu ir duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymas, duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui stebėti, kaip viduje laikomasi šio reglamento, turėtų padėti asmuo, turintis ekspertinių duomenų apsaugos teisės ir praktikos žinių. Privačiajame sektoriuje duomenų valdytojo pagrindinė veikla yra susijusi su jo svarbiausia veikla ir nesusijusi su asmens duomenų tvarkymu kaip papildoma veikla. Būtinas ekspertinių žinių lygis turėtų būti nustatomas visų pirma atsižvelgiant į atliekamas duomenų tvarkymo operacijas ir duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo tvarkomų asmens duomenų reikiamą apsaugą. Tokie duomenų apsaugos pareigūnai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra duomenų valdytojo darbuotojai, savo pareigas ir užduotis turėtų galėti atlikti nepriklausomai;

asociacijos ar kitos įstaigos, atstovaujančios įvairių kategorijų duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, turėtų būti skatinamos neviršijant šio reglamento nuostatų parengti elgesio kodeksus, kad palengvintų veiksmingą šio reglamento taikymą, atsižvelgiant į tam tikruose sektoriuose atliekamo duomenų tvarkymo ypatumus ir konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius. Tokiuose elgesio kodeksuose visų pirma galėtų būti nustatomos duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų prievolės, atsižvelgiant į pavojų, kuris tvarkant duomenis gali kilti fizinių asmenų teisėms ir laisvėms;

rengdamos elgesio kodeksą arba jį iš dalies keisdamos ar išplėsdamos, asociacijos ir kitos įstaigos, atstovaujančios įvairių kategorijų duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, turėtų konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, jei įmanoma – su duomenų subjektais, ir atsižvelgti į tokių konsultacijų metu gautus atsakymus ir pareikštas nuomones;

siekiant didesnio skaidrumo ir geresnio šio reglamento laikymosi, reikėtų skatinti nustatyti sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos ženklus bei žymenis, kad duomenų subjektai galėtų greitai įvertinti konkretaus produkto ar paslaugos duomenų apsaugos lygį;

asmens duomenų judėjimas į Sąjungai nepriklausančias valstybes ir tarptautines organizacijas ir iš jų reikalingas tarptautinės prekybos plėtrai ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Išaugus tokiam judėjimui, atsirado naujų asmens duomenų apsaugos sunkumų ir rūpesčių. Tačiau kai asmens duomenys iš Sąjungos perduodami duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ar kitiems gavėjams trečiosiose valstybėse arba tarptautinėms organizacijoms, neturėtų sumažėti Sąjungoje šiuo reglamentu fiziniams asmenims garantuojamos apsaugos lygis, be kita ko, tais atvejais, kai asmens duomenys toliau perduodami iš tos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams toje pačioje arba kitoje trečiojoje valstybėje ar kitai tarptautinei organizacijai. Bet kuriuo atveju duomenys į trečiąsias valstybes ir tarptautinėms organizacijoms gali būti perduodami tik visapusiškai laikantis šio reglamento. Duomenys galėtų būti perduodami tik tuo atveju, jei duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas įvykdo šio reglamento nuostatose, susijusiose su asmens duomenų perdavimu trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms, nustatytas sąlygas, atsižvelgiant į kitas šio reglamento nuostatas;

šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos ir trečiųjų valstybių sudarytiems tarptautiniams susitarimams, kuriais reglamentuojamas asmens duomenų perdavimas, įskaitant tinkamas duomenų subjektų apsaugos priemones. Valstybės narės gali sudaryti tarptautinius susitarimus, apimančius asmens duomenų perdavimą į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms, jeigu tokie susitarimai neturi poveikio šiam reglamentui arba kitoms Sąjungos teisės nuostatoms ir jais numatoma tinkamo lygio duomenų subjektų pagrindinių teisių apsauga;

Komisija gali nuspręsti, sprendimui galiojant visoje Sąjungoje, kad trečioji valstybė, teritorija arba nurodytas sektorius trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį, ir taip garantuoti teisinį tikrumą ir vienodą teisės taikymą visoje Sąjungoje, kiek tai susiję su trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija, kurios laikomos užtikrinančiomis tokį apsaugos lygį. Šiais atvejais asmens duomenys į tokią trečią valstybę gali būti perduodami be papildomo leidimo. Komisija, įspėjusi trečiąją valstybę ar tarptautinę organizaciją ir pateikusi jai išsamias priežastis, taip pat gali nuspręsti tokį sprendimą atšaukti;

atsižvelgdama į pagrindines vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga, visų pirma į žmogaus teisių apsaugą, Komisija, vertindama trečiąją šalį arba teritoriją, arba nurodytą sektorių trečiojoje šalyje, turėtų atsižvelgti į tai, kaip atitinkama trečioji šalis laikosi teisinės valstybės, teisės kreiptis į teismą principų, tarptautinių žmogaus teisių normų ir standartų, taip pat savo bendros ir sektorių teisės, įskaitant visuomenės saugumą, gynybą ir nacionalinį saugumą reglamentuojančius teisės aktus, ir viešosios tvarkos bei baudžiamosios teisės. Priimant teritorijai arba nurodytam sektoriui trečiojoje šalyje skirtą sprendimą dėl tinkamumo turėtų būti atsižvelgiama į aiškius ir objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, konkrečią duomenų tvarkymo veiklą ir trečiojoje šalyje taikytinų teisinių standartų bei galiojančių teisės aktų taikymo sritį. Trečioji šalis turėtų suteikti garantijas, kuriomis būtų užtikrinama atitinkamo lygio apsauga, iš esmės lygiavertė Sąjungoje garantuojamai apsaugai, visų pirma tada, kai asmens duomenys tvarkomi viename ar keliuose nurodytuose sektoriuose. Visų pirma trečioji valstybė turėtų užtikrinti veiksmingą nepriklausomą duomenų apsaugos priežiūrą ir turėtų nustatyti bendradarbiavimo su valstybių narių duomenų apsaugos institucijomis mechanizmus, o duomenų subjektams turėtų būti užtikrintos veiksmingos bei įgyvendinamos teisės ir galimybė naudotis veiksmingomis administracinėmis ir teisminėmis teisių gynimo priemonėmis;

Komisija turėtų atsižvelgti ne tik į trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, bet ir į įsipareigojimus, kylančius dėl trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos dalyvavimo daugiašalėse ar regioninėse sistemose, visų pirma susijusio su asmens duomenų apsauga, ir į tokių įsipareigojimų įgyvendinimą. Visų pirma reikėtų atsižvelgti į trečiosios valstybės prisijungimą prie 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir jos papildomo protokolo. Vertindama apsaugos lygį trečiosiose valstybėse ar tarptautinėse organizacijose, Komisija turėtų konsultuotis su Valdyba;

Komisija turėtų stebėti, kaip vykdomi sprendimai dėl apsaugos lygio trečiojoje valstybėje ar teritorijoje arba nurodytame sektoriuje trečiojoje valstybėje, arba tarptautinėje organizacijoje, ir stebėti sprendimų, priimtų remiantis Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalimi arba 26 straipsnio 4 dalimi, vykdymą. Komisija sprendimuose dėl tinkamumo turėtų numatyti jų vykdymo periodinės peržiūros mechanizmą. Ta periodinė peržiūra turėtų būti atliekama konsultuojantis su atitinkama trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija ir atsižvelgiant į visus atitinkamus pokyčius trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje. Stebėsenos ir periodinių peržiūrų tikslais Komisija turėtų atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos, taip pat kitų svarbių įstaigų ir šaltinių nuomones ir išvadas. Komisija turėtų per pagrįstą laikotarpį įvertinti pastarųjų sprendimų vykdymą ir atitinkamas išvadas pateikti komitetui, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011¹² ir kaip nustatyta šiuo reglamentu, Europos Parlamentui ir Tarybai;

Komisija gali pripažinti, kad trečioji valstybė, teritorija arba nurodytas sektorius trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija nebeužtikrina tinkamo lygio duomenų apsaugos. Todėl perduoti asmens duomenis tai trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai turėtų būti draudžiama, išskyrus atvejus, kai įvykdomi šiame reglamente nustatyti reikalavimai, susiję su perdavimu taikant tinkamas apsaugos priemones, įskaitant įmonei privalomas taisykles ir nukrypti leidžiančias nuostatas konkrečiais atvejais. Tokiu atveju turėtų būti numatyta, kad Komisija konsultuojasi su tokiomis trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis. Komisija turėtų laiku informuoti trečiąją valstybę arba tarptautinę organizaciją apie priežastis ir pradėti su ja konsultacijas, kad ji galėtų ištaisyti padėtį;

jei sprendimas dėl tinkamumo nepriimtas, duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turėtų duomenų subjektams numatyti tinkamas apsaugos priemones nepakankamai duomenų apsaugai trečiojoje valstybėje kompensuoti. Tokios tinkamos apsaugos priemonės galėtų būti rėmimasis įmonei privalomomis taisyklėmis, Komisijos priimtomis standartinėmis duomenų apsaugos sąlygomis, priežiūros institucijos priimtomis standartinėmis duomenų apsaugos sąlygomis arba priežiūros institucijos pripažintomis sutarties sąlygomis. Tomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų, ir užtikrinamos tvarkant duomenis Sąjungoje tinkamos duomenų subjektų teisės, įskaitant galimybes naudotis vykdytinomis duomenų subjekto teisėmis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, be kita ko, naudotis veiksmingomis administracinėmis ar teisminėmis teisių gynimo priemonėmis ir reikalauti kompensacijos Sąjungoje ar trečiojoje valstybėje. Jos turėtų būti susijusios visų pirma su bendrųjų asmens duomenų tvarkymo principų, pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principų laikymųsi. Valdžios institucijos ar įstaigos taip pat gali perduoti duomenis valdžios institucijoms ar įstaigoms trečiosiose valstybėse arba tarptautinėms organizacijoms, turinčioms atitinkamas pareigas ar atliekančioms atitinkamas funkcijas, be kita ko, remdamosi nuostatomis, kurios turi būti įtrauktos į administracinius susitarimus, pavyzdžiui, susitarimo memorandumą, kuriais numatomos vykdytinos ir veiksmingos duomenų subjektų teisės. Kai apsaugos priemonės yra nustatytos teisiškai neprivalomuose administraciniuose susitarimuose, turėtų būti gautas kompetentingos priežiūros institucijos leidimas;

galimybė duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui remtis Komisijos ar priežiūros institucijos priimtomis standartinėmis duomenų apsaugos sąlygomis neturėtų užkirsti kelio duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams standartines duomenų apsaugos sąlygas įtraukti į platesnes sutartis, tokias kaip duomenų tvarkytojo sutartis su kitais duomenų tvarkytojais, ar jas papildyti kitomis sąlygomis ar papildomomis apsaugos sąlygomis, jei jos tiesiogiai ar netiesiogiai neprieštarauja Komisijos ar priežiūros institucijos priimtoms standartinėms sutarčių sąlygoms ar nedaro poveikio duomenų subjektų pagrindinėms teisėms ir laisvėms. Duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai turėtų būti skatinami taikyti dar griežtesnes apsaugos priemones numatant sutartinius įsipareigojimus, papildančius standartines duomenų apsaugos sąlygas;

įmonių grupė arba bendrą ekonominę veiklą vykdanti įmonių grupė turėtų galėti remtis patvirtintomis įmonėms privalomomis taisyklėmis, taikomomis tarptautiniam duomenų perdavimui iš Sąjungos organizacijoms toje pačioje įmonių grupėje arba bendrą ekonominę veiklą vykdančioje įmonių grupėje, jei tokiose įmonių taisyklėse įtvirtinti visi svarbiausi principai ir vykdytinos teisės, kuriais užtikrinamos tinkamos asmens duomenų perdavimo ar atskirų kategorijų duomenų perdavimo apsaugos priemonės;

turėtų būti numatyta galimybė duomenis perduoti tam tikromis aplinkybėmis, kai duomenų subjektas yra davęs aiškų sutikimą, kai duomenų perdavimas atliekamas nereguliariai ir yra būtinas dėl sutarties ar ieškinio, nepaisant to, ar jis pareikštas teisminėje ar administracinėje, ar bet kokioje kitoje neteisminėje procedūroje, įskaitant procedūras reguliavimo organuose. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė perduoti duomenis, kai tai reikalinga dėl svarbių Sąjungos ar valstybės narės teisėje įtvirtintų viešojo intereso priežasčių, arba kai duomenys perduodami iš teisės aktu įsteigto registro, kuris skirtas naudoti visuomenei ar teisėtų interesų turintiems asmenims. Šiuo pastaruoju atveju neturėtų būti perduodama registre sukauptų asmens duomenų visuma arba ištisos jų kategorijos, o jeigu registras skirtas naudoti teisėtų interesų turintiems asmenims, duomenys turėtų būti perduodami tiktai tų asmenų prašymu arba jei jie yra duomenų gavėjai, visapusiškai atsižvelgiant į duomenų subjekto interesus ir pagrindines teises;

šios nukrypti leidžiančios nuostatos pirmiausia turėtų būti taikomos tais atvejais, kai duomenis reikalaujama ir būtina perduoti siekiant dėl svarbių viešojo intereso priežasčių, pavyzdžiui, tarptautinio keitimosi duomenimis tarp konkurencijos institucijų, mokesčių arba muitų administracijų, tarp finansų priežiūros institucijų, tarp kompetentingų socialinės apsaugos ar visuomenės sveikatos tarnybų atvejais, pavyzdžiui, kontakto atveju siekiant atsekti užkrečiamas ligas arba siekiant sumažinti ir (arba) panaikinti dopingą sporte. Asmens duomenų perdavimas taip pat turėtų būti laikomas teisėtu, kai duomenis perduoti būtina norint apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito asmens interesus, įskaitant fizinę neliečiamybę arba gyvybę, jei duomenų subjektas negali duoti sutikimo. Jei sprendimas dėl tinkamumo nepriimtas, Sąjungos arba valstybės narės teisėje dėl svarbių viešojo intereso priežasčių gali būti aiškiai nustatytos konkrečių kategorijų duomenų perdavimo į trečiąją valstybę ar tarptautinei organizacijai ribos. Valstybės narės apie tokias nuostatas turėtų pranešti Komisijai. Duomenų subjekto, kuris dėl fizinių ar teisinių priežasčių negali duoti sutikimo, asmens duomenų perdavimas tarptautinei humanitarinei organizacijai, kad būtų vykdoma pagal Ženevos konvencijas privaloma atlikti užduotis arba taikoma tarptautinė humanitarinė teisė, taikoma ginkluotų konfliktų metu, galėtų būti laikomas būtinu dėl svarbios viešojo intereso priežasties arba gyvybiškai svarbiu duomenų subjektui;

duomenų perdavimas, kurį galima laikyti nepasikartojančiu ir kuris yra susijęs tik su tam tikru duomenų subjektų skaičiumi, taip pat galėtų būti galimas, kai duomenų valdytojas vadovaujasi įtikinamais teisėtais interesais, jeigu tų interesų neviršija duomenų subjekto interesai ar teisės ir laisvės ir jeigu duomenų valdytojas įvertino visas su duomenų perdavimu susijusias aplinkybes. Duomenų valdytojas turėtų atsižvelgti visų pirma į asmens duomenų pobūdį, siūlomos duomenų tvarkymo operacijos ar operacijų tikslą ir trukmę, taip pat padėtį kilmės šalyje, trečiojoje valstybėje ir galutinės paskirties šalyje ir turėtų būti nustatytos su asmens duomenų tvarkymu susijusios tinkamos fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos priemonės. Toks duomenų perdavimas turėtų būti galimas tik likusiais atvejais, kai nėra taikytinos jokios kitos duomenų perdavimo priežastys. Tai darant mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais turėtų būti atsižvelgiama į teisėtus visuomenės lūkesčius, susijusius su žinių bazės didinimu. Duomenų valdytojas apie duomenų perdavimą turėtų informuoti priežiūros instituciją ir duomenų subjektą;

bet kuriuo atveju, kai Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl tinkamo duomenų apsaugos lygio trečiojoje valstybėje, duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turėtų rinktis tokias galimybes, kuriomis duomenų subjektams užtikrinamos vykdytinos ir veiksmingos teisės jų duomenų tvarkymo Sąjungoje atžvilgiu, kai tie duomenys yra perduoti, kad jie ir toliau galėtų naudotis pagrindinėmis teisėmis ir apsaugos priemonėmis;

kai kurios trečiosios valstybės yra priėmusios įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais siekiama tiesiogiai reguliuoti valstybių narių jurisdikcijai priklausančią fizinių ir juridinių asmenų duomenų tvarkymo veiklą. Tai gali apimti teismų sprendimus arba administracinės valdžios institucijų trečiosiose valstybėse sprendimus, kuriais reikalaujama, kad duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas perduotų ar atskleistų asmens duomenis, ir kurie nėra pagrįsti prašymą pateikusios trečiosios valstybės ir Sąjungos arba valstybės narės galiojančiu tarptautiniu susitarimu, kaip antai savitarpio teisinės pagalbos sutartis. Eksteritorialiu šių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu gali būti pažeista tarptautinė teisė ir trukdoma užtikrinti šiuo reglamentu Sąjungoje garantuojamą asmenų apsaugą. Perduoti duomenis turėtų būti leidžiama tik jeigu įvykdytos duomenų perdavimui į trečiąsias valstybes taikomos šiame reglamente nustatytos sąlygos. Taip gali būti, inter alia, jeigu atskleisti duomenis būtina dėl svarbios Sąjungos ar valstybės narės teisėje, taikytinoje duomenų valdytojui, pripažintos viešojo intereso priežasties;

kai asmens duomenys perduodami iš vienos valstybės į kitą už Sąjungos ribų, asmenims gali būti daug sunkiau pasinaudoti teisėmis į duomenų apsaugą, visų pirma apsisaugoti nuo neteisėto tų duomenų naudojimo arba atskleidimo. Be to, priežiūros institucijos gali nesugebėti nagrinėti skundų ar vykdyti tyrimų, susijusių su veikla už jų valstybės sienų. Jų pastangoms bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu taip pat gali kliudyti nepakankami įgaliojimai imtis prevencinių ar taisomųjų veiksmų, nenuoseklus teisinis reglamentavimas ir praktinės kliūtys, pavyzdžiui, riboti ištekliai. Todėl reikia skatinti glaudesnį duomenų apsaugos priežiūros institucijų bendradarbiavimą siekiant padėti joms keistis informacija su užsienio kolegomis ir kartu su jais atlikti tyrimus. Siekiant sukurti tarptautinius bendradarbiavimo mechanizmus, kuriais būtų palengvinama ir teikiama tarptautinė savitarpio pagalba asmens duomenų apsaugai skirtų teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo srityje, Komisija ir priežiūros institucijos turėtų keistis informacija ir bendradarbiauti su kompetentingomis valdžios institucijomis trečiosiose valstybėse vykdant su jų įgaliojimų įgyvendinimu susijusią veiklą, remiantis abipusiškumo principu ir laikantis šio reglamento;

priežiūros institucijų, įgaliotų visiškai nepriklausomai atlikti savo užduotis ir vykdyti savo įgaliojimus, įsteigimas valstybėse narėse yra viena iš esminių fizinių asmenų apsaugos tvarkant jų asmens duomenis dalių. Valstybės narės turėtų galėti įsteigti daugiau nei vieną priežiūros instituciją atsižvelgdamos į savo konstitucinę, organizacinę ir administracinę sandarą;

priežiūros institucijų nepriklausomumas neturėtų reikšti, kad toms priežiūros institucijoms negali būti taikomi jų finansinių išlaidų kontrolės ar stebėsenos mechanizmai arba vykdoma teisminė peržiūra;

jeigu valstybė narė įsteigia kelias priežiūros institucijas, ji teisės priemonėmis turėtų nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrintas veiksmingas tų priežiūros institucijų dalyvavimas nuoseklumo užtikrinimo mechanizme. Ta valstybė narė turėtų visų pirma paskirti priežiūros instituciją, kuri vykdytų vieno bendro informacinio punkto funkciją, kad tos institucijos veiksmingai dalyvautų mechanizme, siekiant užtikrinti greitą ir sklandų bendradarbiavimą su kitomis priežiūros institucijomis, Valdyba ir Komisija;

kiekvienai priežiūros institucijai turėtų būti suteikta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, patalpos ir infrastruktūra, kurie joms yra reikalingi siekiant veiksmingai vykdyti jų užduotis, įskaitant su savitarpio pagalba ir bendradarbiavimu su kitomis priežiūros institucijomis visoje Sąjungoje susijusias užduotis. Kiekviena priežiūros institucija turėtų turėti atskirą metinį viešą biudžetą, kuris gali būti viso valstybės ar nacionalinio biudžeto dalis;

kiekvienoje valstybėje narėje teisės aktais turėtų būti nustatyti bendrieji reikalavimai priežiūros institucijos nariui arba nariams ir visų pirma turėtų būti numatyta, kad tie nariai būtų skiriami, taikant skaidrią procedūrą, valstybės narės parlamento, vyriausybės arba valstybės vadovo, remiantis vyriausybės arba vyriausybės nario, parlamento, parlamento rūmų pasiūlymu, arba nepriklausoma įstaiga, paskirta pagal valstybės narės teisę Siekiant užtikrinti priežiūros institucijos nepriklausomumą, narys arba nariai turėtų veikti sąžiningai, nesiimti jokių su jų pareigomis nesuderinamų veiksmų ir kadencijos metu neturėtų dirbti jokio nesuderinamo – mokamo ar nemokamo – darbo. Priežiūros institucija turėtų turėti savo darbuotojus, kuriuos parinktų priežiūros institucija arba pagal valstybės narės teisę įsteigta nepriklausoma įstaiga, ir kurie turėtų vadovautis tik priežiūros institucijos nario ar narių nurodymais;

kiekviena priežiūros institucija savo valstybės narės teritorijoje turėtų turėti kompetenciją naudotis pagal šį reglamentą jai suteiktais įgaliojimais ir vykdyti pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis. Visų pirma tai turėtų apimti duomenų tvarkymą, kai duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė vykdo veiklą jo valstybės narės teritorijoje, asmens duomenų tvarkymą, kurį atlieka viešajam interesui atstovaujančios valdžios institucijos arba privačios įstaigos, duomenų tvarkymą, darantį poveikį duomenų subjektams jos teritorijoje, arba duomenų tvarkymą, kurį atlieka Sąjungoje neįsisteigęs duomenų valdytojas ar duomenų tvarkytojas, kai imasi veiksmų jos teritorijoje gyvenančių duomenų subjektų atžvilgiu. Taip turėtų būti nagrinėjami duomenų subjekto pateikti skundai, atliekami tyrimai dėl šio reglamento taikymo, ir skatinamas visuomenės informuotumas apie su asmens duomenų tvarkymu susijusius pavojus, taisykles, apsaugos priemones ir teises;

priežiūros institucijos turėtų stebėti, kaip taikomos nuostatos pagal šį reglamentą, ir padėti jas nuosekliai taikyti visoje Sąjungoje, kad būtų apsaugoti fiziniai asmenys tvarkant jų asmens duomenis ir sudarytos palankesnės sąlygos laisvam asmens duomenų judėjimui vidaus rinkoje. Šiuo tikslu priežiūros institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, nereikalaujant, kad valstybės narės sudarytų susitarimą dėl savitarpio pagalbos teikimo arba dėl tokio bendradarbiavimo;

jeigu asmens duomenys yra tvarkomi, kai duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė vykdo veiklą Sąjungoje ir duomenų valdytojas ar duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs daugiau nei vienoje valstybėje narėje, arba jeigu duomenų tvarkymas duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vienintelei buveinei vykdant veiklą Sąjungoje daro didelį poveikį arba gali padaryti didelį poveikį duomenų subjektams daugiau nei vienoje valstybėje narėje, duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo pagrindinės buveinės arba duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo vienintelės buveinės priežiūros institucija turėtų veikti kaip vadovaujanti institucija. Ji turėtų bendradarbiauti su kitomis susijusiomis institucijomis dėl to, kad jų valstybės narės teritorijoje yra duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo buveinė, kad jų teritorijoje gyvenantiems duomenų subjektams daromas didelis poveikis arba kad joms buvo pateiktas skundas. Be to, jeigu skundą pateikė duomenų subjektas, kuris negyvena toje valstybėje narėje, priežiūros institucija, kuriai buvo pateiktas toks skundas, taip pat turėtų būti susijusi priežiūros institucija. Vykdydama savo užduotį skelbti gaires bet kuriuo klausimu, susijusiu su šio reglamento taikymu, Valdyba turėtų galėti paskelbti gaires visų pirma dėl kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgta siekiant įsitikinti, ar atitinkamas duomenų tvarkymas daro didelį poveikį duomenų subjektams daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir dėl to, kas laikoma tinkamu ir pagrįstu prieštaravimu;

vadovaujanti institucija turėtų būti kompetentinga priimti privalomus sprendimus dėl priemonių, taikydama pagal šį reglamentą jai suteiktus įgaliojimus. Vykdydama vadovaujančios institucijos funkcijas, priežiūros institucija turėtų į sprendimo priėmimo procesą aktyviai įtraukti susijusias priežiūros institucijas ir koordinuoti jų veiklą. Kai nusprendžiama visiškai arba iš dalies atmesti duomenų subjekto skundą, tą sprendimą turėtų priimti ta priežiūros institucija, kuriai skundas buvo pateiktas;

dėl sprendimo turėtų kartu susitarti vadovaujanti priežiūros institucija ir susijusios priežiūros institucijos; jis turėtų būti taikomas duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinei arba vienintelei buveinei ir būti privalomas duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turėtų imtis būtinų priemonių siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento ir būtų įgyvendintas sprendimas dėl duomenų tvarkymo veiklos Sąjungoje, kurį vadovaujanti priežiūros institucija pranešė duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinei buveinei;

kiekviena priežiūros institucija, kuri veikia ne kaip vadovaujanti priežiūros institucija, turėtų būti kompetentinga nagrinėti atvejus vietoje, kai duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra įsisteigęs daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, tačiau konkretaus duomenų tvarkymo atvejo dalykas yra susijęs su tik su vienoje valstybėje narėje atliekamu asmens duomenų tvarkymu ir su duomenų subjektais tik toje vienoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, kai dalykas yra susijęs su darbuotojų duomenų tvarkymu konkrečiame su darbo santykiais susijusiame kontekste valstybėje narėje. Tokiais atvejais priežiūros institucija turėtų nedelsdama apie šį dalyką informuoti vadovaujančią priežiūros instituciją. Gavusi šią informaciją, vadovaujanti priežiūros institucija turėtų nuspręsti, ar atvejį ji nagrinės pagal nuostatą dėl vadovaujančios priežiūros institucijos bendradarbiavimo su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis, (vieno langelio mechanizmas) ar ją informavusi priežiūros institucija turėtų tą atvejį nagrinėti vietos lygiu. Priimdama sprendimą, ar ji nagrinės atvejį, vadovaujanti priežiūros institucija turėtų atsižvelgti į tai, ar ją informavusios priežiūros institucijos valstybėje narėje yra duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė, siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimo vykdymą duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atžvilgiu. Tai atvejais, kai vadovaujanti priežiūros institucija nusprendžia atvejį nagrinėti, ją informavusi priežiūros institucija turėtų turėti galimybę pateikti sprendimo projektą, į kurį vadovaujanti priežiūros institucija turėtų kuo labiau atsižvelgti rengdama savo sprendimo projektą pagal tą vieno langelio mechanizmą;

taisyklės dėl vadovaujančios priežiūros institucijos ir vieno langelio mechanizmo neturėtų būti taikomos, jeigu duomenis tvarko viešajam interesui atstovaujančios valdžios institucijos arba privačios įstaigos. Tokiais atvejais vienintelė priežiūros institucija, kompetentinga naudotis jai pagal šį reglamentą suteiktais įgaliojimais, turėtų būti valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi ta valdžios institucija arba privati įstaiga, priežiūros institucija;

siekiant užtikrinti nuoseklią šio reglamento taikymo stebėseną ir jo vykdymą visoje Sąjungoje, priežiūros institucijos kiekvienoje valstybėje narėje turėtų vykdyti tas pačias užduotis ir naudotis tais pačiais veiksmingais įgaliojimais, įskaitant tyrimo įgaliojimus, įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų ir skirti sankcijas, taip pat leidimų išdavimo ir patariamuosius įgaliojimus, visų pirma tais atvejais, kai gaunami skundai iš fizinių asmenų, ir, nedarant poveikio baudžiamojo persekiojimo institucijų įgaliojimams pagal valstybės narės teisę, atkreipti teisminių institucijų dėmesį į šio reglamento pažeidimus ir (arba) būti teismo proceso šalimi. Tokie įgaliojimai turėtų apimti ir įgaliojimą nustatyti laikiną arba galutinį duomenų tvarkymo apribojimą, įskaitant jo draudimą. Valstybės narės gali nustatyti kitas užduotis, susijusias su asmens duomenų apsauga pagal šį reglamentą. Priežiūros institucijų įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis atitinkamų procedūrinių apsaugos priemonių, nustatytų Sąjungos ir valstybės narės teisėje, nešališkai, sąžiningai ir per pagrįstą laikotarpį. Visų pirma kiekviena priemonė turėtų būti tinkama, būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, ja turėtų būti gerbiama kiekvieno asmens teisė būti išklausytam prieš imantis konkrečios priemonės, kuri jam padarytų neigiamą poveikį, ir taikoma taip, kad atitinkami asmenys nepatirtų bereikalingų išlaidų ir pernelyg didelių nepatogumų. Tyrimo įgaliojimais, susijusiais su leidimu patekti į patalpas, turėtų būti naudojamasi laikantis valstybės narės proceso teisėje nustatytų konkrečių reikalavimų, pavyzdžiui, reikalavimo iš anksto gauti teismo leidimą. Kiekviena teisiškai privaloma priežiūros institucijos priemonė turėtų būti parengta raštu, būti aiški ir nedviprasmiška, joje turėtų būti nurodyta priemonę paskelbusi priežiūros institucija, priemonės paskelbimo data, ją turėtų būti pasirašęs priežiūros institucijos vadovas arba jo įgaliotas priežiūros institucijos narys, turėtų būti išdėstytos priemonės priežastys ir nurodyta teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę. Tai neturėtų kliudyti taikyti papildomų reikalavimų pagal valstybės narės proceso teisę. Tai, kad priimamas teisiškai privalomas sprendimas, reiškia, kad juo remiantis gali būti vykdoma teisminė peržiūra sprendimą priėmusios priežiūros institucijos valstybėje narėje;

jeigu priežiūros institucija, kuriai pateiktas skundas, nėra vadovaujanti priežiūros institucija, vadovaujanti priežiūros institucija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ta priežiūros institucija, kuriai buvo pateiktas skundas, laikantis šiame reglamente išdėstytų nuostatų dėl bendradarbiavimo ir nuoseklumo. Tokiais atvejais vadovaujanti priežiūros institucija, imdamasi priemonių, galinčių turėti teisinių padarinių, be kita ko, nustatydama administracines baudas, turėtų kuo labiau atsižvelgti į priežiūros institucijos, kuriai buvo pateiktas skundas ir kuri turėtų išlikti kompetentinga atlikti tyrimus jos valstybės narės teritorijoje bendradarbiaujant su vadovaujančia priežiūros institucija, nuomonę;

kai kita priežiūros institucija turėtų veikti kaip duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vykdomos duomenų tvarkymo veiklos vadovaujanti priežiūros institucija, tačiau konkretus skundo dalykas arba galimas pažeidimas yra susijęs tik su duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo vykdoma duomenų tvarkymo veikla toje valstybėje narėje, kurioje buvo pateiktas skundas arba nustatytas galimas pažeidimas, ir tas dalykas nedaro arba negalėtų daryti didelio poveikio duomenų subjektams kitose valstybėse narėse, priežiūros institucija, kuri gauna skundą dėl situacijų, kurių atveju galbūt yra pažeistas šis reglamentas, arba nustato tokias situacijas, arba yra kitu būdu apie jas informuojama, turėtų siekti draugiško susitarimo su duomenų valdytoju, o jeigu tai nepavyktų – pasinaudoti visais savo įgaliojimais. Tai turėtų apimti: konkretų duomenų tvarkymą, atliekamą priežiūros institucijos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės narės teritorijoje esančių duomenų subjektų atžvilgiu; duomenų tvarkymą, kuris atliekamas, kai siūlomos prekės ar paslaugos, konkrečiai skirtos duomenų subjektams priežiūros institucijos valstybės narės teritorijoje; ar duomenų tvarkymą, kuris turi būti įvertintas atsižvelgiant į susijusias teisines prievoles pagal valstybės narės teisę;

priežiūros institucijų vykdoma visuomenės informuotumo didinimo veikla turėtų apimti konkrečias priemones, taikomas duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, ir fiziniams asmenims, ypač švietimo kontekste;

priežiūros institucijos turėtų viena kitai padėti vykdyti savo užduotis ir teikti savitarpio pagalbą, siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų nuosekliai taikomas ir vykdomas vidaus rinkoje. Savitarpio pagalbos prašymą pateikusi priežiūros institucija gali patvirtinti laikinąją priemonę, jei ji negauna jokio atsakymo dėl savitarpio pagalbos prašymo per vieną mėnesį nuo to kitos priežiūros institucijos prašymo gavimo dienos;

kiekviena priežiūros institucija atitinkamais atvejais turėtų dalyvauti bendrose operacijose su kitomis priežiūros institucijomis. Prašymą gavusi priežiūros institucija turėtų būti įpareigota į prašymą atsakyti per nustatytą terminą;

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų nuosekliai taikomas visoje Sąjungoje, turėtų būti sukurtas nuoseklumo užtikrinimo mechanizmas, pagal kurį priežiūros institucijos bendradarbiautų tarpusavyje. Tas mechanizmas visų pirma turėtų būti taikomas, kai priežiūros institucija siekia patvirtinti priemonę, galinčią turėti teisinių padarinių, susijusią su duomenų tvarkymo operacijomis, kuriomis daromas didelis poveikis daugeliui duomenų subjektų keliose valstybėse narėse. Be to, jis turėtų būti taikomas, kai kuri nors atitinkama priežiūros institucija arba Komisija prašo, kad toks klausimas būtų nagrinėjamas pagal nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą. Tas mechanizmas neturėtų daryti poveikio priemonėms, kurių Komisija gali imtis naudodamasi savo įgaliojimais pagal Sutartis;

taikydama nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą, Valdyba turėtų per nustatytą terminą pateikti nuomonę, jeigu taip nusprendžia jos narių dauguma arba to prašo bet kuri susijusi priežiūros institucija arba Komisija. Be to, Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisiškai privalomus sprendimus, jeigu tarp priežiūros institucijų kyla ginčų. Šiais tikslais ji turėtų iš esmės dviejų trečdalių jos narių dauguma priimti teisiškai privalomus sprendimus aiškiai apibrėžtais atvejais, kai priežiūros institucijų nuomonės dėl tam tikro atvejo esmės yra prieštaringos, visų pirma, kai taikomas vadovaujančios priežiūros institucijos ir susijusių priežiūros institucijų bendradarbiavimo mechanizmas, visų pirma sprendžiant klausimą, ar buvo pažeistas šis reglamentas;

gali kilti būtinybė veikti skubiai, kad būtų apsaugotos duomenų subjektų teisės ir laisvės, ypač kai kyla pavojus, kad galėtų būti labai apsunkintos duomenų subjekto galimybės naudotis savo teise. Todėl priežiūros institucija savo teritorijoje turėtų galėti priimti deramai pagrįstas laikinąsias priemones, galiojančias konkretų laikotarpį, kuris neturėtų viršyti trijų mėnesių;

tais atvejais, kai tokio mechanizmo taikymas yra privalomas, priežiūros institucijos priemonė, galinti turėti teisinių padarinių, laikoma teisėta tik tuo atveju, jeigu buvo taikytas šis mechanizmas. Kitais tarpvalstybinės svarbos atvejais turėtų būti taikomas vadovaujančios priežiūros institucijos ir susijusių priežiūros institucijų bendradarbiavimo mechanizmas, o susijusios priežiūros institucijos gali teikti savitarpio pagalbą ir vykdyti bendras operacijas dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu, nesinaudodamos nuoseklumo užtikrinimo mechanizmu;

kad būtų skatinama nuosekliai taikyti šį reglamentą, Valdyba turėtų būti įsteigta kaip nepriklausoma Sąjungos įstaiga. Kad Valdyba galėtų įgyvendinti savo tikslus, ji turėtų turėti juridinio asmens statusą. Valdybai turėtų atstovauti jos pirmininkas. Ji turėtų pakeisti Direktyva 95/46/EB įsteigtą Darbo grupę asmenų apsaugai tvarkant asmens duomenis. Ją turėtų sudaryti visų valstybių narių priežiūros institucijų vadovai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas arba atitinkami jų atstovai. Komisija turėtų dalyvauti Valdybos veikloje be balsavimo teisių, o Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų turėti specialias balsavimo teises. Valdyba turėtų padėti nuosekliai taikyti šį reglamentą visoje Sąjungoje, be kita ko, patarti Komisijai, visų pirma dėl apsaugos lygio trečiosiose valstybėse arba tarptautinėse organizacijose, ir skatinti priežiūros institucijų bendradarbiavimą visoje Sąjungoje. Vykdydama savo užduotis Valdyba turėtų veikti nepriklausomai;

Valdybai turėtų padėti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sekretoriatas. Su šiuo reglamentu Valdybai pavestų užduočių vykdymu susiję Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno darbuotojai savo užduotis turėtų atlikti laikydamiesi išmintinai tik Valdybos pirmininko nurodymų ir būdami jam atskaitingi;

kiekvienas duomenų subjektas turėtų turėti teisę pateikti skundą vienai priežiūros institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, ir turėti teisę į veiksmingą teisminę teisių gynimo priemonę pagal Chartijos 47 straipsnį, jeigu duomenų subjektas mano, kad jo teisės pagal šį reglamentą yra pažeistos arba jeigu priežiūros institucija nesiima veiksmų dėl skundo, iš dalies arba visiškai atmeta skundą arba jo nepriima, arba nesiima veiksmų, kai tokie veiksmai yra būtini duomenų subjekto teisėms apsaugoti. Tyrimas gavus skundą turėtų būti vykdomas, atliekant teisminę peržiūrą, tiek, kiek tai yra tikslinga konkrečiu atveju. Priežiūros institucija per pagrįstą laikotarpį turėtų informuoti duomenų subjektą apie skundo tyrimo eigą ir rezultatą. Jeigu konkrečiu atveju reikia tęsti tyrimą arba derinti veiksmus su kita priežiūros institucija, duomenų subjektui turėtų būti suteikta tarpinė informacija. Kad būtų lengviau teikti skundus, kiekviena priežiūros institucija turėtų imtis priemonių, pavyzdžiui, pateikti skundo pateikimo formą, kurią būtų galima taip pat užpildyti elektroniniu būdu, neatmesdama galimybių naudotis ir kitomis ryšio priemonėmis;

jeigu duomenų subjektas mano, kad jo teisės pagal šį reglamentą yra pažeistos, jis turėtų turėti teisę įgalioti ne pelno įstaigą, organizaciją arba asociaciją, kuri yra įsteigta pagal valstybės narės teisę, kurios įstatais nustatyti tikslai atitinka viešąjį interesą ir kuri veikia asmens duomenų apsaugos srityje, pateikti skundą priežiūros institucijai jo vardu, pasinaudoti teise į teisminę teisių gynimo priemonę duomenų subjektų vardu arba pasinaudoti teise gauti kompensaciją duomenų subjektų vardu, jei ši kompensacija numatyta valstybės narės teisėje Valstybė narė gali numatyti, kad tokia įstaiga, organizacija arba asociacija turi teisę, nepriklausomai nuo duomenų subjekto įgaliojimų, toje valstybėje narėje pateikti skundą ir turėti teisę į veiksmingą teisminę teisių gynimo priemonę, kai ji turi priežasčių manyti, kad buvo pažeistos duomenų subjektų teisės, nes tvarkant asmens duomenis buvo pažeistas šis reglamentas. Tai įstaigai, organizacijai ar asociacijai gali būti neleidžiama duomenų subjekto vardu reikalauti kompensacijos nesiremiant duomenų subjekto suteiktais įgaliojimais;

bet kuris fizinis arba juridinis asmuo turi teisę SESV 263 straipsnyje numatytomis sąlygomis Teisingumo Teisme pareikšti ieškinį dėl Valdybos sprendimų panaikinimo. Susijusios priežiūros institucijos, kurioms tokie sprendimai skirti ir kuriuos jos nori užginčyti, turi pareikšti ieškinį per du mėnesius nuo tada, kai joms pranešama apie tuos sprendimus, laikantis SESV 263 straipsnio. Tuo atveju, jei Valdybos sprendimai yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję su duomenų valdytoju, duomenų tvarkytoju ar skundo pateikėju, pastarasis gali pateikti ieškinį dėl tų sprendimų panaikinimo per du mėnesius nuo jų paskelbimo Valdybos interneto svetainėje, laikantis SESV 263 straipsnio. Nedarant poveikio šiai teisei pagal SESV 263 straipsnį, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turėtų turėti galimybę kompetentingame nacionaliniame teisme imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių priežiūros institucijos sprendimo, turinčio tam asmeniui teisinių padarinių, atžvilgiu. Toks sprendimas yra susijęs visų pirma su priežiūros institucijos naudojimusi tyrimo įgaliojimais, įgaliojimais imtis taisomųjų veiksmų ir leidimų išdavimo įgaliojimais arba skundų nepriėmimu ar atmetimu. Tačiau ši teisė imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių neapima kitų priežiūros institucijų priemonių, kurios nėra teisiškai privalomos, pavyzdžiui, priežiūros institucijos pateiktų nuomonių ar patarimų. Procesas prieš priežiūros instituciją turėtų būti pradedamas valstybės narės, kurioje priežiūros institucija yra įsisteigusi, teismuose ir turėtų vykti laikantis tos valstybės narės proceso teisės. Tie teismai turėtų turėti visapusišką jurisdikciją, kuri turėtų apimti jurisdikciją nagrinėti visus faktinius ir teisinius klausimus, susijusius su ginču, dėl kurio į juos kreiptasi.

Jeigu priežiūros institucija atmetė skundą arba jo nepriėmė, skundo pateikėjas gali iškelti bylą tos pačios valstybės narės teismuose. Taikant su šio reglamento taikymu susijusias teismines teisių gynimo priemones, nacionaliniai teismai, manantys, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali arba SESV 267 straipsnyje numatytu atveju privalo prašyti Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo dėl Sąjungos teisės, įskaitant šį reglamentą, aiškinimo. Be to, jeigu priežiūros institucijos sprendimas, kuriuo įgyvendinamas Valdybos sprendimas, užginčijamas nacionaliniame teisme ir sprendžiamas to Valdybos sprendimo galiojimo klausimas, tas nacionalinis teismas neturi įgaliojimų paskelbti Valdybos sprendimo negaliojančiu, bet privalo pateikti klausimą dėl galiojimo Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsnį, kaip išaiškino Teisingumo Teismas, kiekvienu atveju, kai teismas mano, kad sprendimas negalioja. Tačiau nacionalinis teismas negali pateikti klausimo dėl Valdybos sprendimo galiojimo fizinio arba juridinio asmens, kuris turėjo galimybę pateikti ieškinį dėl to sprendimo panaikinimo, prašymu, ypač tuo atveju, kai tas sprendimas buvo su juo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, bet per SESV 263 straipsnyje nustatytą laikotarpį to nepadarė;

kai teismas, kuriame iškelta byla dėl priežiūros institucijos sprendimo, turi pagrindo manyti, kad kitos valstybės narės kompetentingame teisme yra iškelta byla dėl to paties duomenų tvarkymo atvejo, pavyzdžiui, esama to paties dalyko, susijusio su to paties duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo, arba remiamasi tuo pačiu ieškinio pagrindu, jis turėtų susisiekti su tuo teismu, kad būtų patvirtintas tokios susijusios bylos egzistavimas. Jei susijusi byla nagrinėjama kitos valstybės narės teisme, bet kuris teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą arba vienos iš šalių prašymu atsisakyti jurisdikcijos teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, naudai, jei tas teismas turi jurisdikciją atitinkamos bylos atžvilgiu ir pagal jo teisę leidžiama tokias susijusias bylas sujungti. Bylos laikomos susijusiomis, kai jos yra taip glaudžiai susijusios, kad jas tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti galimo atskirose bylose priimtų teismo sprendimų nesuderinamumo;

ieškinio duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui atveju ieškovas turėtų turėti galimybę jį pareikšti valstybės narės, kurioje duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turi buveinę arba kurioje duomenų subjektas gyvena, teismuose, nebent duomenų valdytojas yra valstybės narės valdžios institucija, vykdanti savo viešuosius įgaliojimus;

bet kokią žalą, kurią asmuo gali patirti dėl duomenų tvarkymo pažeidžiant šį reglamentą, turėtų atlyginti duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas. Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turėtų būti atleisti nuo atsakomybės, jeigu jie įrodo, kad jokiu būdu nėra atsakingi už žalą. Žalos sąvoka turėtų būti aiškinama plačiai, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, taip, kad būtų visapusiškai atspindėti šio reglamento tikslai. Tai nedaro poveikio jokiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kurie pareiškiami dėl kitų taisyklių, nustatytų Sąjungos ar valstybės narės teisėje, pažeidimo. Duomenų tvarkymas pažeidžiant šį reglamentą taip pat apima duomenų tvarkymą pažeidžiant deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, priimtus pagal šį reglamentą, ir šį reglamentą tikslinančias valstybėje narės teisėje nustatytas taisykles. Duomenų subjektai už patirtą žalą turėtų gauti visą ir veiksmingą kompensaciją. Kai duomenų valdytojai ar duomenų tvarkytojai yra susiję su tuo pačiu duomenų tvarkymo atveju, turėtų būti laikoma, kad kiekvienas duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra atsakingas už visą žalą. Tačiau kai jie yra įtraukti į tą pačią teismo bylą laikantis valstybės narės teisės, kompensacija gali būti proporcingai padalyta pagal kiekvieno duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybę už žalą, padarytą tvarkant asmens duomenis, su sąlyga, kad užtikrinama visa ir veiksminga kompensacija žalą patyrusiam duomenų subjektui. Bet kuris duomenų valdytojas ar duomenų tvarkytojas, kuris sumokėjo visą kompensaciją, gali vėliau pareikšti atgręžtinį reikalavimą kitiems su tuo pačiu duomenų tvarkymo atveju susijusiems duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams;

kai šiame reglamente yra nustatytos konkrečios jurisdikcijos taisyklės, visų pirma dėl ieškinių duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui, kuriais siekiama teisminės teisių gynimo priemonės, įskaitant kompensaciją, bendrąją jurisdikciją reglamentuojančios taisyklės, pavyzdžiui, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012¹³, neturėtų daryti poveikio tokių konkrečių taisyklių taikymui;

siekiant užtikrinti, kad šio reglamento taisyklės būtų geriau įgyvendinamos, už šio reglamento pažeidimus kartu su atitinkamomis priemonėmis, kurias priežiūros institucija nustatė pagal šį reglamentą, arba vietoj jų turėtų būti skiriamos sankcijos, įskaitant administracines baudas. Nedidelio pažeidimo atveju arba jeigu bauda, kuri gali būti skirta, sudarytų neproporcingą naštą fiziniam asmeniui, vietoj baudos gali būti pareikštas papeikimas. Vis dėlto reikėtų tinkamai atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, veiksmus, kurių imtasi patirtai žalai sumažinti, atsakomybės mastą arba į bet kokius svarbius ankstesnius pažeidimus, tai, kaip apie pažeidimą sužinojo priežiūros institucija, ar buvo laikomasi tam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui taikytų priemonių, ar buvo laikomasi elgesio kodekso, ir visus kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius. Sankcijos, įskaitant administracines baudas, turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į atitinkamas procedūrines apsaugos priemones ir laikantis Sąjungos teisės ir Chartijos bendrųjų principų, įskaitant veiksmingą teisminę apsaugą ir tinkamą procesą;

valstybės narės turėtų galėti nustatyti taisykles dėl baudžiamųjų sankcijų už šio reglamento pažeidimus, be kita ko, už nacionalinių taisyklių, priimtų pagal šį reglamentą ir neviršijant jo nuostatų, pažeidimus. Tomis baudžiamosiomis sankcijomis taip pat gali būti leidžiama konfiskuoti pelną, gautą pažeidus šį reglamentą. Tačiau nustatant baudžiamąsias sankcijas už tokių nacionalinių taisyklių pažeidimus ir nustatant administracines sankcijas neturėtų būti pažeistas ne bis in idem principas, kaip jį aiškina Teisingumo Teismas;

siekiant sugriežtinti ir suvienodinti administracines sankcijas už šio reglamento pažeidimus, kiekvienai priežiūros institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai skirti administracines baudas. Šiame reglamente turėtų būti nurodyti pažeidimai ir nustatyti didžiausi susijusių administracinių baudų dydžiai ir tų baudų nustatymo kriterijai; baudas kiekvienu konkrečiu atveju turėtų nustatyti kompetentinga priežiūros institucija, atsižvelgdama į visas reikšmingas konkrečios situacijos aplinkybes ir deramai atsižvelgdama visų pirma į pažeidimo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasekmes, taip pat į priemones, kurių imtasi siekiant, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų prievolių, ir siekiant užkirsti kelią pažeidimo pasekmėms arba jas sumažinti. Jei administracinės baudos skiriamos įmonei, tais tikslais įmonė turėtų būti suprantama kaip įmonė, apibrėžta SESV 101 ir 102 straipsniuose. Jei administracinės baudos skiriamos asmenims, kurie nėra įmonė, svarstydama, koks būtų tinkamas baudos dydis, priežiūros institucija turėtų atsižvelgti į bendrą pajamų lygį valstybėje narėje ir į ekonominę to asmens padėtį. Siekiant skatinti nuoseklų administracinių baudų taikymą taip pat gali būti naudojamas nuoseklumo užtikrinimo mechanizmas. Ar administracinės baudos turėtų būti skiriamos valdžios institucijoms ir kokiu mastu, turėtų nustatyti valstybės narės. Skiriant administracinę baudą ar teikiant įspėjimą nedaromas poveikis priežiūros institucijų kitų įgaliojimų ar kitų sankcijų pagal šį reglamentą taikymui;

Danijos ir Estijos teisinėse sistemose neleidžiama skirti administracinių baudų, kaip nustatyta šiame reglamente. Administracines baudas reglamentuojančios taisyklės gali būti taikomos taip, kad Danijoje baudą, kaip baudžiamąją sankciją, skirtų kompetentingi nacionaliniai teismai, o Estijoje pagal nusižengimų procedūrą baudą skirtų priežiūros institucija su sąlyga, kad toks taisyklių taikymas tose valstybėse narėse turėtų priežiūros institucijų skiriamoms administracinėms baudoms lygiavertį poveikį. Todėl kompetentingi nacionaliniai teismai turėtų atsižvelgti į baudą inicijuojančios priežiūros institucijos rekomendaciją. Bet kuriuo atveju skiriamos baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

kai šiuo reglamentu administracinės sankcijos nėra suderintos arba kai tai yra būtina kitais atvejais, pavyzdžiui, didelių šio reglamento pažeidimų atvejais, valstybės narės turėtų įgyvendinti sistemą, kuria numatomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos. Tokių sankcijų – baudžiamųjų ar administracinių – pobūdis turėtų būti nustatytas valstybės narės teisėje;

valstybių narių teisėje saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žurnalistinę, akademinę, meninę ir (arba) literatūrinę saviraišką, reglamentuojančios taisyklės turėtų būti suderintos su teise į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą. Asmens duomenų tvarkymui vien žurnalistiniais tikslais arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais prireikus turėtų būti taikomos nuo tam tikrų šio reglamento nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos arba išimtys, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, kuri yra įtvirtinta Chartijos 11 straipsnyje. Tai visų pirma turėtų būti taikoma asmens duomenų tvarkymui audiovizualinėje srityje ir žinių bei spaudos archyvuose. Todėl valstybės narės turėtų priimti teisėkūros priemones, kuriomis būtų nustatytos išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos, reikalingos toms pagrindinėms teisėms suderinti. Valstybės narės turėtų priimti tokias išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas bendrųjų principų, duomenų subjekto teisių, duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, duomenų perdavimo į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms, nepriklausomų priežiūros institucijų, bendradarbiavimo, nuoseklaus teisės taikymo atžvilgiu ir konkretiems asmens duomenų tvarkymo atvejams. Kai tokios išimtys ar nukrypti leidžiančios nuostatos valstybėse narėse yra skirtingos, turėtų būti taikoma duomenų valdytojui taikytina valstybės narės teisė. Kad būtų atsižvelgta į teisės į saviraiškos laisvę svarbą demokratinėje visuomenėje, su šia laisve susijusias sąvokas, kaip antai žurnalistika, būtina aiškinti plačiai;

šiuo reglamentu sudaroma galimybė taikant šį reglamentą atsižvelgti į visuomenės teisės susipažinti su oficialiais dokumentais principą. Visuomenės teisė susipažinti su oficialiais dokumentais gali būti laikoma viešuoju interesu. Valdžios institucija ar viešoji įstaiga savo turimuose dokumentuose esančius asmens duomenis turėtų turėti galimybę viešai atskleisti tada, kai toks atskleidimas yra numatytas Sąjungos ar valstybės narės teisėje, kuri yra taikoma tai valdžios institucijai ar viešajai įstaigai. Tokiuose teisės aktuose visuomenės teisė susipažinti su oficialiais dokumentais ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas turėtų būti suderinti su teise į asmens duomenų apsaugą, taigi, jais gali būti užtikrintas būtinas suderinimas su asmens duomenų apsauga pagal šį reglamentą. Nuoroda į valdžios institucijas ir įstaigas tame kontekste turėtų apimti visas valdžios institucijas ar kitas įstaigas, kurioms taikomi valstybės narės teisės aktai dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB¹⁴ nekeičiama fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis pagal Sąjungos ir valstybės narės teisės nuostatas ir ji neturi jokios įtakos tokiai apsaugai, visų pirma ja nekeičiamos šiame reglamente nustatytos prievolės ir teisės. Visų pirma ta direktyva neturėtų būti taikoma dokumentams, su kuriais susipažinti neleidžiama arba tokia galimybė ribojama dėl asmens duomenų apsaugos priežasčių pagal susipažinimo su dokumentais taisykles, taip pat dokumentų dalims, su kuriomis susipažinti galima pagal tas taisykles, kai jose yra asmens duomenų, kurių pakartotinis naudojimas pagal teisės aktus yra nesuderinamas su teisės aktu dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis;

valstybės narės teisėje ar kolektyvinėse sutartyse, įskaitant darbo sutartis, gali būti numatytos specialios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas darbuotojų asmens duomenų tvarkymas su darbo santykiais susijusiame kontekste, visų pirma sąlygos, kuriomis asmens duomenys su darbo santykiais susijusiame kontekste gali būti tvarkomi remiantis darbuotojo sutikimu, siekiant įdarbinti, vykdyti darbo sutartį, įskaitant teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis nustatytų prievolių vykdymą, darbo administravimą, planavimą ir organizavimą, lygybę ir įvairovę darbo vietoje, darbuotojų saugą ir sveikatą, taip pat siekiant naudotis su darbo santykiais susijusiomis individualiomis ir kolektyvinėmis teisėmis ir išmokomis, taip pat siekiant nutraukti darbo santykius;

tvarkant asmens duomenis archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais, turėtų būti taikomos tinkamos duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės pagal šį reglamentą. Tomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad būtų įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės siekiant užtikrinti visų pirma duomenų kiekio mažinimo principą. Asmens duomenys archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais turi būti toliau tvarkomi po to, kai asmens duomenų valdytojas įvertina galimybes pasiekti šiuos tikslus tvarkant duomenis, kai negalima arba nebegalima nustatyti duomenų subjektų, su sąlyga, kad galioja tinkamos apsaugos priemonės (tokios, kaip pavyzdžiui pseudonimų suteikimas asmens duomenims). Valstybės narės turėtų numatyti tinkamas apsaugos priemones, taikomas tvarkant asmens duomenis archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais, arba statistiniais tikslais. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama konkrečiomis aplinkybėmis ir esant tinkamoms duomenų subjektų apsaugos priemonėms numatyti specifikacijas ir nukrypti leidžiančias nuostatas dėl informacijos reikalavimų ir teisių į asmens duomenų ištaisymą ar ištrynimą, būti pamirštam, į duomenų tvarkymo apribojimą, duomenų perkeliamumą ir nesutikti su asmens duomenų tvarkymu archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais. Dėl minėtų sąlygų ir apsaugos priemonių gali tekti nustatyti specialias procedūras duomenų subjektams, kad jie galėtų naudotis tomis teisėmis, jeigu tai tikslinga atsižvelgiant į konkretaus tvarkymo tikslus, ir technines bei organizacines priemones, kurių tikslas – kuo labiau sumažinti asmens duomenų tvarkymo apimtį, laikantis proporcingumo ir būtinumo principų. Tvarkant asmens duomenis moksliniais tikslais taip pat turėtų būti laikomasi kitų atitinkamų teisės aktų, pavyzdžiui, susijusių su klinikiniais tyrimais;

susiedami registrų informaciją, tyrėjai gali gauti naujų itin vertingų žinių, susijusių su tokiomis plačiai paplitusiomis ligomis, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir depresija. Tyrimų rezultatai, gauti naudojant registrus, gali tapti dar vertingesni, kadangi jie remiasi didesnio gyventojų skaičiaus duomenimis. Socialinių mokslų srityje tyrėjai, atlikę tyrimą naudodami registrus, gali gauti esminių žinių apie ilgalaikę kai kurių socialinių sąlygų, tokių kaip nedarbas ir švietimas, atitiktį kitoms gyvenimo sąlygoms. Tyrimų rezultatai, gauti naudojant registrus, teikia patikimas, kokybiškas žinias, kuriomis galima remtis formuojant ir įgyvendinant žiniomis grįstą politiką, gerinant tam tikrų žmonių gyvenimo kokybę bei socialinių paslaugų veiksmingumą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas moksliniams tyrimams, asmens duomenys gali būti tvarkomi mokslinių tyrimų tikslais, laikantis Sąjungos arba valstybės narės teisėje nustatytų atitinkamų sąlygų ir apsaugos priemonių;

kai asmens duomenys tvarkomi archyvavimo tikslais, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas tokiam tvarkymui, atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas neturėtų būti taikomas mirusiems asmenims. Valdžios institucijos arba viešosios ar privačios įstaigos, kurios saugoja viešojo intereso įrašus, turėtų būti tarnybos, kurios pagal Sąjungos ar valstybės narės teisę turėti teisinę prievolę įgyti, saugoti, įvertinti, suorganizuoti, apibūdinti, pranešti, propaguoti, skleisti ir teikti prieigą prie ilgalaikę vertę turinčių bendrojo viešojo intereso įrašų. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti, kad asmens duomenis galima toliau tvarkyti archyvavimo tikslais, pavyzdžiui, siekiant teikti konkrečią informaciją, susijusią su politine elgsena buvusių totalitarinių valstybės režimų metu, genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, visų pirma holokaustu, ar karo nusikaltimais;

jei asmens duomenys tvarkomi mokslinių tyrimų tikslais, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas tokiam tvarkymui. Šio reglamento tikslais asmens duomenų tvarkymas mokslinių tyrimų tikslais turėtų būti aiškinamas plačiai, įskaitant, pavyzdžiui, technologinę plėtrą ir demonstravimą, fundamentinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir privačiojo sektoriaus lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus. Taip tvarkant duomenis taip pat turėtų būti atsižvelgta į SESV 179 straipsnio 1 dalyje nustatytą Sąjungos tikslą sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę. Mokslinių tyrimų tikslai taip pat turėtų apimti viešojo intereso labui atliekamus tyrimus visuomenės sveikatos srityje. Kad būtų įvykdyti asmens duomenų tvarkymo mokslinių tyrimų tikslais specifiniai reikalavimai, turėtų būti taikomos specialios sąlygos visų pirma dėl skelbimo arba, kitais atvejais, dėl asmens duomenų atskleidimo mokslinių tyrimų tikslų kontekste. Jeigu mokslinių tyrimų rezultatai, visų pirma sveikatos srityje, sudaro prielaidas imtis tolesnių priemonių duomenų subjekto interesų labui, tokių priemonių atžvilgiu turėtų būti taikomos šio reglamento bendros taisyklės;

jei asmens duomenys tvarkomi istorinių tyrimų tikslais, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas tokiam tvarkymui. Tai taip pat turėtų apimti istorinius tyrimus ir geneologinius tyrimus, atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas neturėtų būti taikomas mirusiems asmenims;

sutikimo dalyvauti mokslinių tyrimų veikloje atliekant klinikinius tyrimus tikslais turėtų būti taikomos atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 536/2014¹⁵ nuostatos;

jei asmens duomenys tvarkomi statistiniais tikslais, šis reglamentas turėtų būti taikomas tokiam tvarkymui. Sąjungos arba valstybės narės teisėje, neviršijant šio reglamento nuostatų, turėtų būti nustatytas statistikos turinys, prieigos kontrolė, asmens duomenų tvarkymo statistiniais tikslais specifikacijos ir tinkamos priemonės duomenų subjekto teisėms ir laisvėms apsaugoti ir statistinių duomenų konfidencialumui užtikrinti. Statistiniai tikslai reiškia bet kokią asmens duomenų, būtinų atliekant statistinius tyrimus arba rengiant statistinius rezultatus, rinkimo ir tvarkymo operaciją. Tie statistiniai rezultatai gali būti naudojami toliau įvairiais tikslais, įskaitant mokslinių tyrimų tikslą. Statistinis tikslas reiškia, kad duomenų tvarkymo statistiniais tikslais rezultatas nėra asmens duomenys, o agreguotieji asmens duomenys, ir kad tas rezultatas arba asmens duomenys nenaudojami priimant priemones ar sprendimus dėl fizinio asmens;

konfidenciali informacija, kurią Sąjungos ir nacionalinės statistikos institucijos renka oficialiai Europos ir oficialiai nacionalinei statistikai rengti, turėtų būti apsaugota. Europos statistika turėtų būti plėtojama, rengiama ir skleidžiama laikantis statistikos principų, nustatytų SESV 338 straipsnio 2 dalyje, o nacionalinė statistika taip pat turėtų atitikti valstybės narės teisę. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009¹⁶ pateikiama papildoma patikslinta informacija apie Europos statistikos konfidencialumą;

kiek tai susiję su priežiūros institucijų įgaliojimais reikalauti, kad duomenų valdytojai ar tvarkytojai leistų susipažinti su asmens duomenimis ir įsileistų į savo patalpas, valstybės narės, neviršydamos šio reglamento nuostatų, gali priimti teisės aktus, kuriuose įtvirtintų specialias profesinės paslapties ar kitų lygiaverčių prievolių saugoti paslaptį taisykles, jeigu to reikia teisei į asmens duomenų apsaugą ir prievolei saugoti profesinę paslaptį suderinti. Tai neturi poveikio esamoms valstybių narių prievolėms priimti taisykles dėl profesinės paslapties, jei to reikalaujama pagal Sąjungos teisę;

šiuo reglamentu gerbiamas ir nepažeidžiamas pagal galiojančią konstitucinę teisę nustatytas valstybių narių bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių statusas, kaip pripažįstama SESV 17 straipsniu;

siekiant įgyvendinti šio reglamento tikslus, t. y. apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma jų teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą Sąjungoje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Visų pirma deleguotieji aktai turėtų būti priimti dėl sertifikavimo mechanizmų kriterijų ir reikalavimų, standartizuotomis piktogramomis pateikiamos informacijos ir tokių piktogramų pateikimo tvarkos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kai tai numatyta šiuo reglamentu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011. Tame kontekste Komisija turėtų svarstyti konkrečias labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtas priemones;

nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma siekiant priimti įgyvendinimo aktus dėl standartinių sutarčių sąlygų tarp duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų ir tarp duomenų tvarkytojų; elgesio kodeksų; techninių standartų ir sertifikavimo mechanizmų; tinkamo apsaugos lygio, kurį užtikrina trečioji valstybė, teritorija arba nurodytas sektorius toje trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija; standartinių duomenų apsaugos sąlygų; duomenų valdytojų, duomenų tvarkytojų ir priežiūros institucijų keitimosi informacija apie įmonei privalomas taisykles formato ir procedūrų; savitarpio pagalbos; ir keitimosi informacija tarp priežiūros institucijų, taip pat tarp priežiūros institucijų ir Valdybos elektroninėmis priemonėmis tvarkos;

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai iš turimų įrodymų matyti, kad trečioji valstybė, teritorija arba nurodytas sektorius toje trečiojoje valstybėje, arba tarptautinė organizacija neužtikrina tinkamo apsaugos lygio ir yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti lygiavertį fizinių asmenų apsaugos lygį ir laisvą asmens duomenų judėjimą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

Direktyva 95/46/EB turėtų būti panaikinta šiuo reglamentu. Šio reglamento taikymo pradžios dieną jau atliekamas duomenų tvarkymas turėtų būti suderintas su šiuo reglamentu per dvejų metų laikotarpį, po kurio šis reglamentas įsigalioja. Kai duomenų tvarkymas grindžiamas sutikimu pagal Direktyvą 95/46/EB, duomenų subjektui nebūtina dar kartą duoti savo susitikimo, jei sutikimas duotas šio reglamento sąlygas atitinkančiu būdu, kad duomenų valdytojas galėtų tęsti tokį duomenų tvarkymą po šio reglamento taikymo pradžios dienos. Remiantis Direktyva 95/46/EB priimti Komisijos sprendimai ir priežiūros institucijų suteikti leidimai toliau galioja tol, kol iš dalies pakeičiami, pakeičiami naujais arba panaikinami;

pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris 2012 m. kovo 7 d. pateikė nuomonę¹⁷;

šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems su pagrindinių teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis susijusiems klausimams, kuriems negalioja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB¹⁸ nustatytos konkrečios prievolės, kuriomis siekiama to paties tikslo, įskaitant duomenų valdytojo prievoles ir fizinių asmenų teises. Siekiant aiškiai apibrėžti šio reglamento ir Direktyvos 2002/58/EB santykį, ta direktyva turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista. Kai šis reglamentas bus priimtas, turėtų būti atlikta Direktyvos 2002/58/EB peržiūra, visų pirma siekiant užtikrinti jos ir šio reglamento suderinamumą,